Spiritizmas – XIX a. išsivystęs dvasinis judėjimas, teigiantis, kad žmogaus siela išlieka po mirties ir gali bendrauti su gyvaisiais per mediumus. Šis judėjimas remiasi idėja, kad dvasios ne tik egzistuoja, bet ir gali perduoti žinias, patarimus ar net įžvalgas apie anapusinį pasaulį. Spiritizmas siekia ne tik įrodyti sielos nemirtingumą, bet ir skatinti moralinį tobulėjimą, pagrįstą meile, atjauta ir dvasine evoliucija. Jo pradininku laikomas prancūzų pedagogas Allanas Kardecas, kurio knyga „Dvasių knyga“ (Le Livre des Esprits, 1857) tapo spiritizmo pagrindu.
Spiritizmas ir spiritualizmas painiojami, tačiau tai skirtingos sąvokos:
- Spiritizmas (pranc. spiritisme) – XIX a. kilęs dvasinis judėjimas, pabrėžiantis bendravimą su mirusiųjų dvasiomis per mediumus, seansus ar kitus ritualus, dažnai siejamas su Allano Kardeco mokymu.
- Spiritualizmas (spiritualisme prancūzų k., kilęs iš lot. spiritualis) – platesnė filosofinė kryptis, teigianti, kad tikrovės pagrindas yra dvasia ar sąmonė, o ne materija, ir nesusijusi su dvasių bendravimu.
Spiritizmo kilmė
Spiritizmo pradžia siejama su 1848 m. įvykiais Hydesville, Niujorke, kai seserys Kate ir Margaret Fox teigė gavusios pranešimus iš dvasios per „beldimus“. Šis įvykis, vadinamas „Hydesville įvykiais“, sukėlė didžiulį susidomėjimą dvasių bendravimu JAV ir Europoje. Allanas Kardecas, susistemindamas šias idėjas, suformulavo spiritizmo doktriną, pabrėždamas, kad bendravimas su dvasiomis turi būti mokslinis, filosofinis ir moralinis procesas. Jo darbai, tokie kaip „Dvasių knyga“ ir „Mediumų knyga“, tapo spiritizmo teoriniu pagrindu, o judėjimas ypač išpopuliarėjo Prancūzijoje, Brazilijoje ir kitose šalyse.
Spiritizmas XIX a. pritraukė įvairius visuomenės sluoksnius – nuo smalsių intelektualų iki žmonių, ieškančių paguodos po artimųjų netekčių. Tarp žymių šalininkų buvo rašytojas Arthuras Conanas Doyle’is, aktyviai gynęs spiritizmo idėjas, ir mokslininkas Williamas Crookesas, tyrinėjęs mediumų fenomeną. Nepaisant mokslinės bendruomenės skepticizmo, spiritizmas tapo svarbia alternatyva tradicinėms religijoms.
Ką daro spiritistai?
Spiritizmo praktikos dažniausiai vyksta per seansus, kuriuose mediumai, laikomi tarpininkais tarp gyvųjų ir dvasių, užmezga ryšį su anapusiniu pasauliu. Pagrindinės praktikos apima:
- Seansai: Susibūrimai, kuriuose mediumai per balsus, beldimus, automatinį rašymą ar kitus ženklus tariamai gauna dvasių pranešimus.
- Automatinis rašymas: Mediumas rašo transo būsenoje, tikėdamas, kad dvasia valdo jo ranką.
- Mokymai ir meditacija: Spiritistai dažnai pabrėžia asmens dvasinį tobulėjimą, studijuodami Kardeco raštus ar medituodami, kad sustiprintų ryšį su dvasine sfera.
- Gydymas: Kai kuriose spiritizmo atšakose praktikuojamas dvasinis gydymas, tikint, kad dvasios gali perduoti gydomąją energiją.
Spiritizmas taip pat skatina etinį gyvenimą, pagrįstą krikščioniškais principais, tokiais kaip meilė artimam ir atjauta, tačiau atmeta dogmatiškas religines struktūras.
Spiritizmas labiausiai klestėjo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, ypač po Pirmojo pasaulinio karo, kai daugelis ieškojo paguodos dėl žuvusių artimųjų. Brazilijoje spiritizmas tapo ypač populiarus ir iki šiol išlieka reikšminga dvasine praktika, turinčia milijonus sekėjų. Europoje judėjimas susidūrė su stipria mokslinės bendruomenės kritika, ypač dėl mediumų apgaulių, tačiau vis tiek išlaikė tam tikrą įtaką.
Lietuvoje spiritizmas nebuvo plačiai paplitęs dėl stiprių krikščioniškų tradicijų, tačiau XIX–XX a. inteligentija, tokia kaip Jonas Basanavičius, domėjosi dvasinėmis idėjomis, kartais paliesdama ir spiritizmo temas. Šiandien spiritizmas Lietuvoje išlieka nišine praktika, dažniau siejama su ezoterinėmis grupėmis.
Citatos
- Allanas Kardecas: „Spiritizmas nėra tikėjimas į dvasias, o mokslas, tiriantis dvasinį pasaulį ir jo ryšį su materialiuoju.“
Ši citata atspindi Kardeco siekį spiritizmą pateikti kaip racionalų ir sistemingą mokymą. - Arthuras Conanas Doyle’is: „Spiritizmas atveria duris į supratimą, kad gyvenimas tęsiasi anapus fizinio kūno.“
Doyle’is pabrėžė spiritizmo paguodą teikiančią prigimtį. - Williamas Crookesas: „Aš neneigiu materialaus pasaulio, bet tvirtinu, kad egzistuoja dvasios, kurios gali mus pasiekti.“
Ši citata iliustruoja mokslinį susidomėjimą spiritizmu XIX a.
Šiandien spiritizmas aktualus tam tikrose šalyse, ypač Brazilijoje, kur jis derinamas su krikščioniškomis ir vietinėmis tradicijomis. Nors mokslinė bendruomenė dažnai atmeta spiritizmo teiginius, jis tebėra svarbus tiems, kurie ieško dvasinio ryšio ar atsakymų į egzistencinius klausimus. Spiritizmas taip pat paveikė New Age judėjimą, kuris perėmė kai kurias jo idėjas apie dvasinį tobulėjimą ir anapusinį pasaulį.