Šofaras (hebrajiškai שׁוֹפָר, shofar) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių muzikos instrumentų pasaulyje. Jis gaminamas iš avino rago, rečiau iš kitų gyvūnų, tačiau niekada – iš jaučio. Tai ypatingas objektas žydų tradicijoje, tapęs dvasinio atsinaujinimo ir šventinių apeigų simboliu. Jei kas nors įsivaizduoja senovės sinagogą, dažnai prieš akis iškyla būtent šofaras ir jo stiprus, skvarbus garsas.
Šofaro garsas nuaidi žydų religinėse apeigose jau tūkstančius metų. Pirmą kartą Biblijoje šis instrumentas paminėtas aprašant Sinajaus kalną, kai Dievas pasirodė izraelitams ir „skambėjo šofaras, stiprėjantis vis labiau ir labiau“ (Iš 19,19). Žydų istorijoje šofaras skambėjo svarbiausiomis akimirkomis: švenčiant pergalę, karūnuojant karalių, net ir ruošiantis karui.
Vienas įdomus faktas – Jericho miesto sienos, pasak Senojo Testamento, sugriuvo ne dėl karo mašinų, o po to, kai izraelitai septynias dienas pučia šofarus (Joz 6). Tai viena garsiausių šofaro garsą lydinčių istorijų.
Nors atrodo paprastas, šofaro gamyba reikalauja nemažai meistriškumo. Tradiciškai imamas avino (ožio, rečiau antilopės) ragas, kuris virinamas, valomas ir formuojamas. Nė vienas metalinis detalės negali liesti šofaro – kad instrumentas liktų „švarus“ pagal žydų įstatymus. Svarbus niuansas: jei ragas turi įtrūkimą ar skylę, jis jau nebetinkamas šventoms apeigoms.
Šofaro garsas nėra tiesiog muzika – tai kvietimas pabusti, atsinaujinti dvasiškai ir susimąstyti apie savo gyvenimą. Rosh Hashanah – žydų Naujieji metai – neįsivaizduojami be šofaro skambesio. Šiuo metu šofaras pučiamas net 100 kartų, o kiekvienas garsas turi atskirą reikšmę: vieni primena ašaras ir liūdesį, kiti – džiaugsmą ar pažadą pasikeisti.
Yra netgi tokia tradicija, kad šofaro garsas „sutrikdo šėtoną“, nes jis nežino, ar jau atėjo Mesijo laikas.
Šiandien šofaras ne tik ritualinis instrumentas, bet ir kultūros objektas. Kai kuriuose miestų renginiuose, koncertuose ar net protestuose Izraelyje galima išgirsti šofaro garsą – dažnai kaip ženklą, kad prasideda kažkas svarbaus. Beje, šofaro garsas ne kiekvienam lengvai įkandamas – išmokti jį pūsti reikia nemažai praktikos ir stipraus plaučių darbo.
Įdomūs faktai ir istorijos
- Ar žinojai, kad žodis „šofaras“ tikriausiai kilęs nuo šaknies, reiškiančios „būti aiškiam, skaidriam“? Taip siejama su sąžinės tyrumu.
- Kai kurie žydų mąstytojai teigia, kad šofaro garsas yra tarsi visų gyvų padarų šauksmas į Kūrėją – be žodžių, tik sušukimas iš širdies.
- Kai kuriose žydų bendruomenėse vaikai mokomi šofaro garsų reikšmių nuo labai ankstyvo amžiaus, o patys drąsiausi – patys bando jį pūsti per Rosh Hashanah.
- Muziejai, tokie kaip Izraelio muziejus Jeruzalėje, turi įspūdingų šofarų kolekcijų: nuo paprastų, kaimiškų ragų iki meniškai išpuoštų šedevrų.
Nors žydų bendruomenė Lietuvoje šiandien nėra didelė, per Rosh Hashanah ir Yom Kippur šofaro garsas vis dar skamba Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Tai tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties, primenantis apie gilią tradiciją, kurią lietė tiek karai, tiek persekiojimai, tiek džiaugsmo valandos.