Šariato teisė, dažnai tiesiog vadinama šariatu, yra ne tik islamo teisės sistema, bet ir visapusiškas moralinis, socialinis bei teisinis kodeksas, formuojantis musulmonų gyvenimą visame pasaulyje. Šariatas, kilęs iš arabų kalbos žodžio, reiškiančio „kelias į vandenį“, simbolizuoja dvasinį ir praktinį vadovą, vedantį tikinčiuosius teisingu keliu. Ši sistema, grindžiama Koranu, Hadisais ir kitais šaltiniais, apima viską – nuo asmeninio elgesio ir šeimos santykių iki baudžiamosios teisės ir komercinių sandorių. Tačiau šariatas yra kur kas daugiau nei sausų taisyklių rinkinys – tai gyva tradicija, kuri per amžius prisitaikė prie įvairių kultūrų ir visuomenių, keldama diskusijas ir įkvėpdama istorijas.

Šariato teisės šerdis yra jos šaltiniai, kurie sudaro pagrindą, kaip musulmonai supranta ir taiko teisę. Kiekvienas šaltinis turi savo unikalią reikšmę ir funkciją.

Koranas: Dievo žodis

Koranas, laikomas tiesioginiu Dievo apreiškimu pranašui Mahometui, yra pagrindinis šariato šaltinis. Jame pateikiami ne tik moraliniai principai, bet ir konkretūs teisės nurodymai, tokie kaip paveldėjimo taisyklės ar draudimas vartoti alkoholį. Pavyzdžiui, Korano 4:11 sura detaliai aprašo, kaip turi būti paskirstomas palikimas tarp šeimos narių, užtikrinant teisingumą.

Hadisai: Pranašo pavyzdys

Hadisai – tai pranašo Mahometo žodžių, veiksmų ir tylaus pritarimo rinkinys, užrašytas jo pasekėjų. Jie papildo Koraną, pateikdami praktinius pavyzdžius, kaip taikyti dieviškas taisykles kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, Hadisuose randame nurodymus, kaip atlikti ritualinį apsiprausimą prieš maldą. Tačiau Hadisų autentiškumas kartais kelia diskusijų, nes per amžius buvo surinkta šimtai tūkstančių jų variantų, o tik dalis laikomi patikimais.

Idžma ir Kijas: Bendruomenės išmintis ir analogija

Kai Koranas ar Hadisai tiesiogiai neatsako į klausimą, musulmonų mokslininkai remiasi idžma – bendru sutarimu dėl teisinio sprendimo. Pavyzdžiui, šiuolaikiniame pasaulyje idžma buvo naudojama sprendžiant, ar organų donorystė atitinka islamo principus. Tuo tarpu kijas leidžia analogiškai pritaikyti senas taisykles naujoms situacijoms. Pavyzdžiui, draudimas vartoti alkoholį buvo išplėstas ir narkotinėms medžiagoms.

Šariatas yra visapusiška sistema, reguliuojanti tiek individualų, tiek kolektyvinį gyvenimą. Jo taisyklės paliečia įvairias sritis, kurios dažnai stebina savo detalumu ir gilumu.

Šeimos teisė: Santuoka ir paveldėjimas

Šariatas ypač detaliai reguliuoja šeimos santykius. Pavyzdžiui, santuokos sutartis (nikah) yra ne tik dvasinis įsipareigojimas, bet ir teisinis dokumentas, kuriame gali būti numatytos finansinės garantijos žmonai. Istorija iš Jemeno pasakoja apie jauną moterį, vardu Aisha, kuri, remdamasi šariato principais, sėkmingai išsireikalavo savo teisę į palikimą po tėvo mirties, nors jos giminaičiai bandė ją apeiti. Šariato taisyklės užtikrino, kad ji gautų savo dalį, kaip nurodyta Korane.

Baudžiamoji teisė: Teisingumas ir atlaidumas

Baudžiamoji teisė pagal šariatą dažnai siejama su griežtomis bausmėmis, tokiomis kaip rankos amputacija už vagystę. Tačiau realybėje šios bausmės taikomos retai ir tik esant griežtiems įrodymams. Įdomi istorija iš viduramžių Bagdado pasakoja apie teisėją, kuris, remdamasis šariatu, atleido vagį, kai šis įrodė, kad vogė maistą iš bado. Šariato teisėje pabrėžiama ne tik bausmė, bet ir atgaila bei atleidimas.

Komercinė teisė: Sąžiningumas be palūkanų

Šariatas draudžia riba – palūkanas, laikomas išnaudojimu. Vietoj to, islamo finansų sistema skatina pelno dalijimosi modelius, tokius kaip mudaraba. Pavyzdžiui, Malaizijoje veikiantis verslininkas Ahmedas pasakojo, kaip jis, remdamasis šariato principais, įkūrė sėkmingą verslą, dalindamasis pelnu su investuotojais, o ne mokėdamas palūkanas bankui. Tai leido jam išlaikyti etišką verslo modelį.

Moralė ir socialinis elgesys

Šariatas taip pat nustato elgesio normas, tokias kaip pagarba kaimynams ar labdara (zakat). Pavyzdžiui, Jordanijoje gyvenanti šeima dalinasi istorija, kaip jų bendruomenė, remdamasi šariato principais, surinko lėšų našlaičių namams, parodydama, kaip šariatas skatina kolektyvinę atsakomybę.

Šariato teisė nėra monolitinė – ji skiriasi priklausomai nuo regiono, kultūros ir teisės mokyklos. Pavyzdžiui, Hanafi mokykla, paplitusi Turkijoje ir Centrinėje Azijoje, dažnai yra lankstesnė, o Hanbali mokykla, dominuojanti Saudo Arabijoje, laikoma konservatyvesne.

Šariatas šiuolaikiniame pasaulyje

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, šariatas yra pagrindinė teisės sistema, reguliuojanti viską nuo baudžiamosios teisės iki viešosios moralės. Kitur, kaip Tunise, šariatas taikomas tik šeimos teisėje. Turkijoje šariatas oficialiai netaikomas, tačiau jo principai vis dar daro įtaką kultūrai. Pavyzdžiui, Stambulo turguje prekeiviai dažnai remiasi šariato sąžiningumo principais, net jei jų sandoriai vyksta pagal pasaulietinius įstatymus.

Sociokultūrinė įtaka

Šariatas formuoja ne tik teisę, bet ir visuomenės normas. Pavyzdžiui, Indonezijoje šariato įkvėptos taisyklės padėjo sukurti stiprias bendruomenines struktūras, tačiau kartais jos kelia iššūkių, ypač moterų teisių srityje. Vietos aktyvistės, tokios kaip Siti, kovoja už tai, kad šariato interpretacijos būtų labiau įtraukios, remdamosi Korano egalitariniais principais.

Šariato teisė yra ne tik teisinių taisyklių rinkinys, bet ir gyva tradicija, kuri per amžius prisitaikė prie besikeičiančių visuomenių. Nuo Jemeno kaimų iki Malaizijos megapolų šariatas formuoja milijonų žmonių gyvenimus, siūlydamas moralinį kompasą ir teisingumo sistemą. Nors jo interpretacijos skiriasi, o taikymas kartais kelia diskusijų, šariatas išlieka islamo kultūros šerdimi, jungiančia praeitį su ateitimi. Istorijos apie Aishą, Ahmedą ar Bagdado teisėją primena, kad šariatas yra ne tik apie taisykles, bet ir apie žmones, jų tikėjimą ir siekį gyventi pagal dieviškąjį planą.

Šariato teisės taikymas pagal valstybes

Šariato teisė, grindžiama Koranu, Hadisais, idžma (mokslininkų sutarimu) ir kijais (analogine dedukcija), įvairiose musulmoniškose šalyse taikoma skirtingai, priklausomai nuo vietos kultūros, teisės mokyklų (pvz., Hanafi, Maliki, Shafi’i, Hanbali) ir politinių režimų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip šariatas taikomas Saudo Arabijoje, Irane, Turkijoje, Egipte, Indonezijoje, Tunise, Jemene ir Malaizijoje, daugiausia dėmesio skiriant baudžiamajai teisei, moterų teisėms ir žiaurių bausmių pavyzdžiams.

Saudo Arabija

Saudo Arabija yra absoliuti teokratinė monarchija, kur šariatas, pagrįstas Hanbali teisės mokykla, yra pagrindinė teisės sistema, ypač baudžiamojoje teisėje. Teisėjai (kadžiai) remiasi Koranu, Hadisais ir vahabizmo principais, o įstatymai nekodifikuoti, todėl sprendimai dažnai priklauso nuo teisėjo interpretacijos.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Saudo Arabijoje taikomos griežtos had bausmės už sunkius nusikaltimus, tokius kaip vagystė, svetimavimas ar apostazija. Pavyzdžiai:

2007 m. vagystės atvejis: Egipto piliečiui Amrui Naserui, sučiuptam vagiliaujant Didžiojoje Mekos mečetėje, buvo nukirsta dešinė plaštaka.
2015 m. alkoholio draudimo pažeidimas: 73 metų britas Karlas Andry buvo nuteistas 350 kirčių rimbu už naminio vyno laikymą. Tik po tarptautinio spaudimo bausmė buvo atšaukta.
Religiniai nusikaltimai: Palestiniečių poetas Ashrafas Fayadas buvo nuteistas mirties bausme už tariamą ateizmo propagandą savo knygoje, vėliau bausmė pakeista į kalėjimą.

Moterų teisės

Moterų teisės Saudo Arabijoje smarkiai ribojamos. Iki 2019 m. moterims buvo draudžiama vairuoti, o jos privalo turėti vyriškos lyties globėją (mahram), kuris priima sprendimus dėl kelionių, santuokos ar švietimo. Nors pastaraisiais metais įvestos reformos (pvz., leidimas vairuoti), moterys vis dar susiduria su diskriminacija:

2012 m. Mahsos Amini atvejis: Nors šis atvejis susijęs su Iranu, panašūs incidentai, kai moterys baudžiamos už netinkamą hidžabo dėvėjimą, pasitaiko ir Saudo Arabijoje, kur religinė policija (mutawa) stebi viešąją moralę.
Moterys turi ribotas teises skyrybų ar paveldėjimo srityje, o jų liudijimas teisme dažnai vertinamas kaip mažiau svarbus nei vyrų.

Iranas

Irane šariatas, pagrįstas Shi’i Ja’fari teisės mokykla, yra pagrindinė teisės sistema nuo 1979 m. Islamo revoliucijos. Baudžiamoji teisė remiasi Koranu ir Hadisais, o teisėjai turi plačią diskreciją.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Irane taikomos had bausmės, įskaitant užmėtymą akmenimis, amputacijas ir mirties bausmę. Pavyzdžiai:

2010 m. saldumynų vagystės atvejis: 21 metų jaunuoliui, pavogusiam šokoladą, buvo nukirsta ranka ir skirtas kalėjimas.
2023 m. mirties bausmės: Europos Parlamentas pasmerkė Irane augantį mirties bausmių skaičių, ypač Mohammado Ghobadlou atvejį, susijusį su protestais.
Svetimavimo bausmės: Nors užmėtymas akmenimis oficialiai retai taikomas, jis vis dar įmanomas pagal įstatymus.

Moterų teisės

Moterų teisės Irane smarkiai ribojamos patriarchalinės šariato interpretacijos. Moterys privalo dėvėti hidžabą, o už pažeidimus gresia baudos ar kalėjimas:

2022 m. Mahsos Amini atvejis: Jauna kurdų moteris mirė policijos areštinėje po sulaikymo už netinkamai dėvėtą hidžabą, sukeldama masinius protestus.
Moterys turi ribotas teises skyrybų procese, o paveldėjimo teisėje jos gauna mažesnę dalį nei vyrai.
Nepaisant to, Koranas teoriškai pripažįsta vyrų ir moterų lygybę, o istorinės teisės, tokios kaip teisė į mokslą ar skyrybas tam tikromis sąlygomis, buvo revoliucinės savo laikmečiui.

Turkija

Turkija yra pasaulietinė valstybė, kurioje šariatas oficialiai netaikomas nuo 1920 m. Atatiurko reformų. Tačiau šariato principai daro įtaką kultūrai ir kai kurioms šeimos teisės sritims, ypač kaimo vietovėse.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Turkijoje baudžiamoji teisė grindžiama pasaulietiniais kodeksais, todėl šariato bausmės, tokios kaip amputacijos ar plakimai, netaikomos. Vis dėlto konservatyviose bendruomenėse pasitaiko neoficialių šariato interpretacijų:

Priverstinės santuokos: Kai kuriose rytinėse provincijose, remiantis genčių papročiais ir šariato principais, išprievartautos moterys kartais verčiamos tekėti už prievartautojo, kad būtų „išsaugota šeimos garbė“.

Moterų teisės

Moterys Turkijoje turi daugiau teisių nei daugelyje kitų musulmoniškų šalių, tačiau nelygybė išlieka:

Moterys gali laisvai siekti mokslo ir darbo, tačiau konservatyviose bendruomenėse jos dažnai patiria spaudimą laikytis tradicinių vaidmenų.
Smurtas prieš moteris išlieka problema, o teismai kartais būna atlaidūs smurtautojams, remdamiesi „kultūrinėmis normomis“.

Egiptas

Egipte šariatas yra papildomas teisės šaltinis, daugiausia taikomas šeimos teisėje (santuoka, skyrybos, paveldėjimas). Baudžiamoji teisė grindžiama pasaulietiniais kodeksais, tačiau religiniai principai daro įtaką teisės interpretacijai.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Egipto baudžiamojoje teisėje šariato bausmės, tokios kaip amputacijos, netaikomos. Vis dėlto religiniai nusikaltimai gali būti baudžiami:

2016 m. apostazijos atvejis: Krikščionių koptai kartais susiduria su persekiojimu už tariamą islamo įžeidimą, o teismai gali skirti kalėjimo bausmes.

Moterų teisės

Moterys Egipte turi teisę į mokslą ir darbą, tačiau šeimos teisėje jos susiduria su apribojimais:

Paveldėjimo teisėje moterys gauna mažesnę dalį nei vyrai.
Skyrybų procesas moterims yra sudėtingesnis nei vyrams, nors reformos palengvino kai kurias procedūras.
Smurtas prieš moteris ir priekabiavimas išlieka rimta problema, o teismai ne visada efektyviai gina aukas.

Indonezija

Indonezijoje šariatas taikomas tik tam tikrose srityse, ypač Aceho provincijoje, kur jis yra pagrindinė teisės sistema. Kitur šalyje galioja pasaulietiniai įstatymai, tačiau šariato principai daro įtaką šeimos teisei.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Acehe taikomos viešos fizinės bausmės už moralinius nusižengimus:

2019 m. svetimavimo atvejis: Pora buvo nubausta 100 kirčių rimbu už svetimavimą.
Homoseksualumo bausmės: Acehe homoseksualūs santykiai baudžiami viešu plakimu, pvz., 2017 m. du vyrai gavo po 83 kirčius.

Moterų teisės

Moterų teisės Indonezijoje skiriasi pagal regioną:

Acehe moterys privalo dėvėti hidžabą, o jų judėjimo laisvė ribojama.
Kitose provincijose moterys turi daugiau teisių, tačiau patriarchalinės normos vis dar riboja jų galimybes, ypač kaimo vietovėse.

Tunisas

Tunisas yra viena pasaulietiškiausių musulmoniškų šalių, kur šariatas taikomas tik šeimos teisėje (paveldėjimas, santuoka). Baudžiamoji teisė grindžiama prancūziškais kodeksais, o šariato bausmės netaikomos.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Tunise šariato bausmės, tokios kaip plakimai ar amputacijos, netaikomos. Teismai remiasi pasaulietiniais įstatymais, o bausmės už nusikaltimus paprastai apima kalėjimą ar baudas.

Moterų teisės

Tunisas išsiskiria progresyviomis moterų teisėmis:

1956 m. Asmeninio statuso kodeksas suteikė moterims teisę į skyrybas, uždraudė poligamiją ir nustatė vienodas paveldėjimo teises.
Nepaisant to, konservatyvios bendruomenės vis dar spaudžia moteris laikytis tradicinių normų, o smurtas šeimoje išlieka problema.

Jemenas

Jemene šariatas, pagrįstas Shafi’i ir Zaydi teisės mokyklomis, yra pagrindinė teisės sistema, ypač baudžiamojoje ir šeimos teisėje. Dėl pilietinio karo teisės taikymas skiriasi priklausomai nuo regiono.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Jemene taikomos griežtos šariato bausmės, tačiau jų vykdymas dažnai priklauso nuo vietos valdžios:

Vagystės bausmės: Houthi kontroliuojamose teritorijose vagims gali būti nukertamos rankos, tačiau tokie atvejai retai dokumentuojami dėl karo chaoso.
Svetimavimo bausmės: Užmėtymas akmenimis teoriškai įmanomas, tačiau praktikoje retai taikomas.

Moterų teisės

Moterų padėtis Jemene yra viena blogiausių pasaulyje:

Moterys privalo turėti globėją, o jų teisės į skyrybas ar paveldėjimą smarkiai ribojamos.
Vaikų santuokos paplitusios, o smurtas prieš moteris dažnai lieka nenubaustas.

Malaizija

Malaizijoje šariatas taikomas musulmonams šeimos teisėje ir tam tikrose baudžiamosiose srityse, ypač Kelantano ir Terengganu valstijose. Nemusulmonams galioja pasaulietiniai įstatymai.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Kai kuriose valstijose taikomos šariato bausmės už moralinius nusižengimus:

2019 m. homoseksualumo atvejis: Vyras buvo nuteistas kalėjimu ir viešu plakimu už homoseksualius santykius.
Alkoholio vartojimas: Musulmonai gali būti baudžiami viešu plakimu už alkoholio vartojimą.

Moterų teisės

Moterys Malaizijoje turi daugiau teisių nei daugelyje musulmoniškų šalių, tačiau diskriminacija išlieka:

Musulmonės privalo laikytis šariato taisyklių dėl aprangos ir elgesio.
Skyrybų procesas moterims sudėtingesnis, o paveldėjimo teisėje jos gauna mažesnę dalį.

Afganistanas

Afganistane šariato teisė tapo dominuojančia po Talibano sugrįžimo į valdžią 2021 m. Talibanas taiko griežtą Hanbali teisės mokyklos interpretaciją, kuri reguliuoja baudžiamąją, šeimos ir viešąją teisę. Šariatas yra aukščiausias įstatymas, o teisėjai (kadžiai) sprendimus priima remdamiesi Koranu ir Hadisais, dažnai ignoruodami pasaulietinius kodeksus.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Talibano režimas atkūrė had bausmes, tokias kaip plakimai, amputacijos ir viešos egzekucijos:

2022 m. viešas plakimas: Herato provincijoje vyras buvo nubaustas 39 kirčiais rimbu už vagystę, o bausmė vykdyta viešai, siekiant atgrasyti kitus.
2023 m. egzekucija: Talibano teismas nuteisė vyrą mirties bausme už žmogžudystę, o bausmė buvo įvykdyta viešai šaudant. Tokios bausmės atspindi qisas (atpildo) principą.
2025 m. tariamas atvejis: Socialiniuose tinkluose buvo pranešta apie moterį, kuriai šariato teismas esą pridegino liežuvį už pokalbį su pardavėju, tačiau šis atvejis nėra oficialiai patvirtintas ir gali būti propagandinis.

Moterų teisės

Moterų teisės Afganistane smarkiai ribojamos Talibano šariato interpretacijos:

2024 m. Talibanas įvedė taisykles, draudžiančias moterims viešai kalbėti, rodyti veidą ar žiūrėti į nesusijusius vyrus.
Moterys negali dirbti ne namuose, o mergaitėms draudžiama lankyti mokyklas po šeštos klasės.
Pranešama apie priverstines santuokas, kai jaunos moterys verčiamos tekėti už Talibano kovotojų.
Moterys privalo turėti vyrišką globėją (mahram), be kurio negali išeiti iš namų, o už taisyklių pažeidimus gresia vieši plakimai ar kalėjimas.

Pakistanas

Pakistane šariatas taikomas kartu su pasaulietiniais įstatymais, daugiausia remiantis Hanafi teisės mokykla, kuri laikoma liberalesne. Šariatas dominuoja šeimos teisėje (santuoka, skyrybos, paveldėjimas), o baudžiamojoje teisėje hudud bausmės buvo įvestos 1979 m. Islamizacijos kampanijos metu. Tačiau aukščiausi teismai retai patvirtina griežtas bausmes.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Pakistane hudud bausmės, tokios kaip plakimai ar užmėtymas akmenimis, teoriškai įmanomos, tačiau praktiškai retos:

1980 m. viešas plakimas: Zia-ul-Haq režimo metu vieši plakimai buvo įprasti už alkoholio vartojimą ar svetimavimą, tačiau tokios bausmės sumažėjo po 1990 m.
2024 m. tariamas keršto išprievartavimas: Socialiniuose tinkluose pasklido pranešimai, kad šariato taryba nurodė viešai išprievartauti nusikaltėlio seserį kaip kerštą už kitos moters išprievartavimą. Šis atvejis kelia abejonių dėl autentiškumo, nes Pakistanas oficialiai netaiko tokių bausmių, tačiau gentinėse srityse pasitaiko neoficialių šariato sprendimų.
Aukščiausiasis teismas niekada nėra patvirtinęs užmėtymo akmenimis ar amputacijos, o DNR įrodymai seksualinio smurto bylose vertinami kaip ekspertų nuomonė, o ne atmesti, kaip kartais teigiama.

Moterų teisės

Moterų teisės Pakistane ribojamos patriarchalinės kultūros ir šariato interpretacijų:

Moterys turi teisę į mokslą ir darbą, tačiau kaimo vietovėse jos dažnai spaudžiamos laikytis tradicinių vaidmenų.
Šeimos teisėje moterys gauna mažesnę paveldėjimo dalį nei vyrai, o skyrybų procesas joms sudėtingesnis.
Smurtas prieš moteris, įskaitant garbės žmogžudystes, išlieka problema, ypač genčių regionuose, kur šariato principai kartais naudojami pateisinti smurtą.

Irakas

Irake šariatas daugiausia taikomas šeimos teisėje (santuoka, skyrybos, paveldėjimas), o baudžiamoji teisė remiasi pasaulietiniais kodeksais. Tačiau konservatyviose Shi’a bendruomenėse ir teritorijose, kurias anksčiau kontroliavo „Islamo valstybė“ (2014–2017 m.), šariatas buvo taikomas griežčiau.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

„Islamo valstybės“ valdymo metu šariatas buvo taikomas itin žiauriai:

2015 m. Mosulo egzekucijos: „Islamo valstybė“ viešai užmėtė akmenimis vyrus, kaltinamus homoseksualumu, ir nukirsdino galvas už apostaziją.
Po „Islamo valstybės“ pralaimėjimo Irako vyriausybė grįžo prie pasaulietinių baudžiamųjų kodeksų, tačiau religiniai teismai vis dar daro įtaką vietos sprendimams.

Moterų teisės

Moterų teisės Irake skiriasi pagal regioną:

Šeimos teisėje moterys susiduria su diskriminacija paveldėjimo ir skyrybų klausimais.
„Islamo valstybės“ valdymo metu moterys buvo priverstos dėvėti visišką veido šydą (niqab) ir neteko teisės į mokslą ar darbą.
Po 2017 m. moterų padėtis pagerėjo, tačiau smurtas šeimoje ir priverstinės santuokos išlieka problemos, ypač kaimo vietovėse.

Mauritanija

Mauritanijoje šariatas, pagrįstas Maliki teisės mokykla, yra pagrindinė teisės sistema, taikoma baudžiamajai, šeimos ir viešajai teisei. Šalis 1980 m. įvedė hudud bausmes, tačiau jų taikymas ribotas.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Mauritanijoje had bausmės, tokios kaip užmėtymas akmenimis ar plakimai, yra įstatymuose, tačiau retai vykdomos:

2017 m. apostazijos atvejis: Blogeris Mohamedas Cheikhas Ouldas Mkhaitiras buvo nuteistas mirties bausme už islamo įžeidimą, tačiau po tarptautinio spaudimo bausmė pakeista kalėjimu.
Plakimai už alkoholio vartojimą ar svetimavimą kartais taikomi, tačiau viešos egzekucijos retos.

Moterų teisės

Moterų teisės Mauritanijoje smarkiai ribojamos:

Moterys privalo dėvėti hidžabą, o jų teisės skyrybų ar paveldėjimo srityje ribotos.
Priverstinės santuokos ir moterų lytinių organų žalojimas vis dar paplitę, ypač kaimo vietovėse.
Moterys turi ribotas galimybes siekti aukštojo mokslo ar užimti vadovaujančias pareigas.

Brunėjus

Brunėjuje šariatas, pagrįstas Shafi’i teisės mokykla, buvo visiškai įvestas 2014 m., įskaitant baudžiamąją teisę. Šariatas taikomas tik musulmonams, o nemusulmonai laikosi pasaulietinių įstatymų.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

Brunėjuje įvestos hudud bausmės, tačiau jų taikymas ribotas dėl tarptautinio spaudimo:

2019 m. įstatymų reforma: Naujas baudžiamasis kodeksas numatė užmėtymą akmenimis už homoseksualumą ir svetimavimą, tačiau po pasaulinio pasmerkimo sultonas paskelbė, kad šios bausmės nebus vykdomos.
Plakimai už alkoholio vartojimą ar vagystę kartais taikomi, tačiau viešos bausmės retos.

Moterų teisės

Moterų teisės Brunėjuje ribotos, tačiau labiau nei kitose griežto šariato šalyse:

Moterys turi teisę į mokslą ir darbą, tačiau privalo dėvėti hidžabą viešose vietose.
Šeimos teisėje moterys gauna mažesnę paveldėjimo dalį, o skyrybų procesas joms sudėtingesnis.
Smurtas prieš moteris nėra plačiai dokumentuotas, tačiau patriarchalinės normos riboja moterų autonomiją.

Somalis

Somalyje šariatas taikomas regionuose, kuriuos kontroliuoja islamistų grupuotės, tokios kaip „Al-Shabaab“, remiantis griežta Hanbali interpretacija. Centrinė vyriausybė turi ribotą kontrolę, todėl šariatas dominuoja baudžiamojoje ir šeimos teisėje.

Baudžiamoji teisė ir žiaurios bausmės

„Al-Shabaab“ kontroliuojamose teritorijose taikomos itin žiaurios bausmės:

2009 m. Mogadišo atvejis: Keturi vyrai, pavogę mobiliuosius telefonus, buvo nuteisti rankų ir kojų amputacijai, o bausmė vykdyta viešai.
2018 m. užmėtymas akmenimis: Moteris buvo užmėtyta akmenimis už tariamą svetimavimą „Al-Shabaab“ kontroliuojamame regione.
Viešos egzekucijos už žmogžudystę ar apostaziją yra įprastos grupuotės teritorijose.

Moterų teisės

Moterų padėtis Somalyje itin sunki:

Moterys privalo dėvėti visišką šydą ir neturi teisės dirbti ar mokytis „Al-Shabaab“ teritorijose.
Priverstinės santuokos ir moterų lytinių organų žalojimas yra plačiai paplitę.
Moterys, pažeidusios šariato taisykles, dažnai baudžiamos viešais plakimais ar kitomis žiauriomis bausmėmis.