Religinė savižudybė – tai savanoriškas gyvybės atėmimas, motyvuotas religiniais įsitikinimais, dažnai siekiant įvykdyti šventą pareigą, pasiekti dvasinį išganymą arba protestuoti prieš laikomas neteisybes. Skirtingai nuo asmeninių ar psichologinių priežasčių nulemtos savižudybės, religinė savižudybė dažnai yra kolektyvinė arba simbolinė, atliekama tikint, kad ji turi transcendentinę prasmę.
Religinė savižudybė įvyksta, kai asmuo ar grupė sąmoningai pasirenka mirtį, remdamiesi religine doktrina, lyderio nurodymais ar eschatologiniais įsitikinimais (pvz., tikėjimu pasaulio pabaiga). Pagrindiniai bruožai:
- Religinis pagrindas: Savižudybė laikoma šventa auka, keliu į išganymą arba protestu prieš „bedievišką“ pasaulį.
- Fanatizmas: Dažnai siejama su kraštutiniu tikėjimu, kai religinės idėjos tampa absoliučiomis ir neleidžia abejoti.
- Kolektyvinis pobūdis: Gali būti atliekama grupės, vadovaujamos charizmatinio lyderio, kuris įtikina narius dėl tokio akto būtinybės.
- Manipuliacija: Religiniai lyderiai neretai išnaudoja pasekėjų tikėjimą, skatindami savižudybę kaip dievišką valią.
Religinė savižudybė skiriasi nuo „revoliucinės savižudybės“, kuri dažniau siejama su politiniais tikslais, nors abu reiškiniai gali persipinti, kaip matyti kai kuriuose istoriniuose pavyzdžiuose.
Istorijos apie religinę savižudybę
- Jonestown žudynės (1978 m., Gajana)
Religinės sektos „Žmonių šventykla“, vadovaujamos Jimo Joneso, nariai Jonestowno komunoje Gajanoje įvykdė masinę savižudybę, išgerdami cianidu užnuodytą gėrimą. Jonesas, skelbdamas save mesiju ir tikėdamas, kad JAV vyriausybė siekia sunaikinti jo utopiją, įtikino 918 žmonių, įskaitant 304 vaikus, mirti kaip „revoliucinę savižudybę“, kurią jis laikė religiniu protestu prieš „nežmonišką pasaulį“. Šis įvykis tapo vienu žymiausių religinės savižudybės pavyzdžių, atskleidžiančių fanatizmo ir manipuliacijos pavojus. - Dangaus vartų sekta (1997 m., JAV)
Religinė sekta „Dangaus vartai“ (Heaven’s Gate), vadovaujama Marshallo Applewhite’o, tikėjo, kad Žemę netrukus sunaikins ateiviai, o jų sielos bus perkeliamos į kosminį laivą, sekantį Hale-Bopp kometą. 1997 m. kovo mėn. 39 sektos nariai San Diege, Kalifornijoje, nusižudė, išgerdami barbitūratų ir užsidusdami plastikiniais maišais. Jie laikė savo mirtį „perėjimu į aukštesnį egzistencijos lygį“, parodydami, kaip eschatologiniai įsitikinimai gali paskatinti religinę savižudybę. - Miunsterio sukilimo anabaptistai (1534–1535 m., Vokietija)
Radikalūs anabaptistai, vadovaujami Jano van Leideno, užėmė Miunsterio miestą, paskelbdami jį „Naująja Jeruzale“. Tikėdami, kad artėja pasaulio pabaiga, jie įvedė teokratinę diktatūrą ir pasirinko mirtį, kai miestas buvo apgultas katalikų ir protestantų pajėgų. Nors dauguma anabaptistų buvo nužudyti per apgultį, kai kurie sąmoningai rinkosi mirtį kaip šventą auką, tikėdami, kad tai užtikrins jų išganymą. Šis įvykis iliustruoja religinės savižudybės ryšį su apokaliptiniais įsitikinimais. - Savitarpio išganymo bažnyčia (2000 m., Uganda)
Religinė sekta „Savitarpio išganymo judėjimas“ (Movement for the Restoration of the Ten Commandments of God), vadovaujama Josepho Kibwetere, tikėjo, kad 2000 m. įvyks pasaulio pabaiga. Kai pranašystė neišsipildė, sekta Kanungu mieste, Ugandoje, organizavo masinę savižudybę. Apie 778 nariai buvo sudeginti bažnyčioje arba nužudyti, galimai lyderių nurodymu, kaip „auka Dievui“. Šis įvykis parodė, kaip religinis fanatizmas ir nusivylimas neišsipildžiusiomis pranašystėmis gali lemti savižudybę. - Savitarpio išganymo ordinas (1994–1997 m., Šveicarija, Kanada, Prancūzija)
Ezoterinė sekta „Savitarpio išganymo ordinas“ (Order of the Solar Temple), vadovaujama Luco Jouret ir Josepho Di Mambro, tikėjo, kad jų nariai per mirtį pasieks „kosminį perėjimą“ į kitą dimensiją. Per kelis įvykius 1994–1997 m. 74 sektos nariai nusižudė arba buvo nužudyti Šveicarijoje, Kanadoje ir Prancūzijoje, dažnai degindami save ar vartodami nuodus. Sekta laikė savo mirtį šventa, skirta išvengti „žemiškos korupcijos“, pabrėždama religinės savižudybės ryšį su mistinėmis doktrinomis.
Religinė savižudybė yra sudėtingas reiškinys, kuriame persipina fanatiškas tikėjimas, charizmatinis lyderiavimas ir eschatologinės vizijos. Nuo Jonestowno tragedijos iki mažesnių sektų, tokių kaip „Dangaus vartai“ ar „Savitarpio išganymo ordinas“, šie įvykiai atskleidžia, kaip religinės idėjos gali būti iškreiptos, paverčiant tikėjimą destruktyviu aktu. Šios istorijos yra įspėjimas apie pavojus, kylančius iš nekritiško atsidavimo ir izoliacijos, pabrėždami būtinybę skatinti dialogą ir kritinį mąstymą religiniuose kontekstuose.