Raudų siena (hebr. הכותל המערבי, HaKotel HaMa’aravi; angl. Western Wall) – tai išlikusi atraminė siena, supanti Šventyklos kalną Jeruzalės senamiestyje. Žydų tradicijoje ji laikoma švenčiausia prieinama vieta, nes yra arčiausiai buvusios Antrosios Šventyklos „Šventų šventovės“ (Kodesh HaKodashim), kur, tikima, buvo Dievo buvimo vieta. Nors kartais vadinama „Verkimo siena“, šis pavadinimas labiau atspindi XIX a. ne žydų keliautojų stebėjimus, o ne žydų savivoką.
Raudų siena yra dalis didžiulės atraminės struktūros, pastatytos apie 19 m. pr. Kr. karaliaus Erodo I Didžiojo, siekiant išplėsti Šventyklos kalno platformą, ant kurios stovėjo Antroji Šventykla. Siena sudaryta iš masyvių kalkakmenio blokų, kai kurie jų sveria iki 570 tonų. Apatiniai sluoksniai, ypač septyni matomi akmens blokai, yra originalūs Erodo laikų, o viršutiniai sluoksniai pridėti vėlesniais amžiais, įskaitant romėnų, bizantiečių ir osmanų laikotarpiais.
Statyba buvo įspūdingas inžinerinis feat’as: akmenys buvo tiksliai iškirsti be cemento, laikomi kartu tik savo svoriu ir tikslumu. Pasak žydų istoriko Juozapo Flavijaus, statybos truko apie dešimtmetį, o darbininkai naudojo sudėtingus kėlimo mechanizmus, kurie iki šiol stebina archeologus.
Raudų siena yra pagrindinė žydų maldos vieta. Žmonės:
- Meldžiasi: Žydai atlieka individualias ar bendruomenines maldas, dažnai liesdami sieną, tikėdami, kad ji yra arčiausia Dievo buvimo vieta. Vyrai ir moterys meldžiasi atskirtose zonose dėl ortodoksinių taisyklių.
- Įdeda raštelius: Tarp akmenų plyšių dedami popierėliai su maldomis ar prašymais Dievui. Tikima, kad šios maldos pasiekia Dievą tiesiogiai. Rašteliai periodiškai surenkami ir laidojami šventame Genizos rituale.
- Atlieka ritualus: Per šventes, tokias kaip Bar Micva, prie sienos vyksta jaunuolių iniciacijos ceremonijos. Taip pat čia meldžiamasi per Jom Kipurą ar Tisha B’Av, prisimenant šventyklų sunaikinimą.
- Lanko kaip piligrimai: Siena traukia ne tik žydus, bet ir krikščionis bei musulmonus, kurie gerbia jos istorinę reikšmę.
Žmonės tai daro dėl sienos šventumo, siekdami dvasinio ryšio su Dievu, išreikšdami viltis, gedėdami prarastos šventyklos ar švęsdami gyvenimo įvykius. Psalmių knygoje (79:1) sakoma: „Jie pavertė tavo šventovę griuvėsiais“, todėl siena simbolizuoja tiek netektį, tiek viltį.
Įvykiai
- 1967 m. Šešių dienų karas: Po Izraelio pergalės žydai pirmą kartą po 1948 m. atgavo prieigą prie sienos. Ikoniška nuotrauka, kurioje Izraelio kariai meldžiasi prie sienos, tapo tautinio atgimimo simboliu. Pasak rabino Shlomo Goren: „Mes grįžome į savo šventovę, kad niekada jos neprarastume.“
- Bar Micva ceremonijos: Kiekvienais metais tūkstančiai jaunų žydų švenčia savo religinę pilnametystę prie sienos, pritraukdami šeimas iš viso pasaulio.
- Popiežių vizitai: Popiežiai Jonas Paulius II (2000 m.), Benediktas XVI (2009 m.) ir Pranciškus (2014 m.) lankėsi prie sienos, įdėdami maldos raštelius, taip stiprindami tarpreliginį dialogą.
- 1929 m. riaušės: Įtampa tarp žydų ir musulmonų dėl prieigos prie sienos sukėlė kruvinas riaušes, per kurias žuvo 133 žydai ir 116 arabų. Šis konfliktas buvo vienas pirmųjų moderniųjų Izraelio-Palestinos susidūrimų.
- Moterų teisių ginčai: Grupė „Moterys prie sienos“ (Women of the Wall) nuo 1988 m. kovoja už teisę moterims melstis prie sienos su talitu ir Toros ritiniais, kas draudžiama ortodoksinių taisyklių. 2013–2019 m. jų protestai sukėlė areštus ir smurtą, atskleisdami įtampą tarp liberalių ir ortodoksinių žydų.
- 2017 m. teroro išpuolis: Trys palestiniečiai užpuolė Izraelio policiją prie Šventyklos kalno vartų, netoli sienos, sukeldami saugumo krizę ir laikiną sienos uždarymą.
- Archeologiniai atradimai: 2005 m. prie sienos buvo rastas tunelis, siekiantis Erodo laikus, atskleidęs statybos technologijas. 2021 m. rasti reti artefaktai, įskaitant monetas iš Antrosios Šventyklos laikų.
- Rašteliai ir technologijos: 2020 m., per COVID-19 pandemiją, Izraelio pašto tarnyba siūlė atsiųsti maldos raštelius el. paštu, kurie buvo atspausdinami ir dedami prie sienos, leidžiant piligrimams „melstis nuotoliniu būdu“.
Raudų siena yra daugiau nei fizinis objektas – tai žydų tautos išlikimo, tikėjimo ir vilties simbolis. Ji įkūnija 2000 metų tremtį ir sugrįžimą, primindama apie sunaikintas šventyklas ir svajonę apie Trečiąją Šventyklą. Politine prasme, siena yra Izraelio suvereniteto simbolis, tačiau taip pat konfliktų šaltinis, nes Šventyklos kalnas yra šventas ir musulmonams.
Kultūriškai siena jungia žydų diasporą: nuo Vilniaus iki Niujorko žydai kreipiasi į Jeruzalę maldose. Kaip sakė poetas Yehuda Amichai: „Raudų siena nėra siena, o širdis, kuri verkia ir dainuoja vienu metu.“
Sienos universalumas: pasaulio lyderiai, tokie kaip Barackas Obama ar Dalai Lama, lankėsi čia, išreikšdami pagarbą. Vis dėlto siena lieka įtampos vieta, kur susikerta religija, politika ir istorija, kaip teigė rabinas Jonathan Sacks: „Raudų siena moko mus, kad šventumas ir konfliktas dažnai eina koja kojon.“