Žodis prelatūra (lot. praelatura) kilęs iš praelatus – „tas, kuris pirmauja“ arba „vadovauja“. Tai nurodo tam tikrą dvasininko (prelato) vadovaujamą bendruomenę ar teritoriją. Plačiąja prasme tai gali būti ir titulas (pvz., garbės prelatas), bet siauresne – administracinis vienetas Bažnyčios struktūroje.
Prelatūra gali būti:
- Teritorinė, kai jai priklauso geografiškai apibrėžta sritis (pvz., miesto ar regiono bendruomenė).
- Asmeninė, kai ji priklauso žmonėms pagal jų statusą ar veiklą, nepriklausomai nuo vietos (pvz., Opus Dei prelatūra – pasaulinė, asmeninė).
Nullius dioecesis prelatūra – ypatinga išimtis
Kai kalbame apie prelaturą nullius, turime omenyje prelatūrą, nepriklausančią jokiai vyskupijai – nullius dioecesis reiškia „nepriklausanti jokiai vyskupijai“. Tokios prelatūros turi beveik tokias pačias teises kaip vyskupijos, tačiau vadovauja joms ne vyskupas, o prelatas – dažniausiai kunigas, turintis ypatingą įgaliojimą.
1926 m. popiežius Pijus XI įkūrė Klaipėdos nullius prelatūrą, kuri buvo atskirta nuo Varmijos vyskupijos (Vokietijoje). Ją pavedė administruoti Telšių vyskupui, taip užtikrindamas, kad naujai prijungtas Klaipėdos kraštas būtų bažnytinėje vienybėje su nepriklausoma Lietuva.
Prelatūros dažnai steigiamos:
- naujose misijų teritorijose (kol nėra vyskupijos),
- strategiškai jautriose vietose (pvz., pasienio regionuose),
- vietose, kur reikia tiesioginio Šventojo Sosto valdymo.
Įdomybės ir simbolika
- Prelatūra yra tarsi tarpinis žingsnis tarp parapijos ir vyskupijos.
- Prelatas gali turėti purpurinę sutaną ir titulą monsinjoras, bet ne visada tampa vyskupu.
- Nullius prelatūra rodo ypatingą popiežiaus pasitikėjimą – jis tiesiogiai paskiria ir reglamentuoja jos veikimą.
- Opus Dei – šiandien vienintelė asmeninė prelatūra visoje Katalikų Bažnyčioje, turinti pasaulinę reikšmę.
Prelatūra – tai titulas, garbė ir strateginis Bažnyčios organizacinis vienetas.