„Popiežius emeritas“ – skamba kiek neįprastai, nes per pastaruosius kelis šimtmečius tokį titulą išgirdome vos kartą. Žodis „emeritas“ kilęs iš lotyniško žodžio „emeritus“, kuris pažodžiui reiškia „atlikęs tarnybą“ arba „baigęs pareigas“. Taigi popiežius emeritas – tai popiežius, kuris atsistatydino, atsisakydamas savo pareigų, bet išlaikydamas pagarbos ženklą ir tam tikrą statusą.
Toks reiškinys ypač retas. Istorijoje atsistatydinusių popiežių suskaičiuotume vos keletą. Pirmasis žinomas atvejis įvyko dar III amžiuje, kai 235 m. popiežius Poncianas buvo priverstas palikti postą, nes buvo ištremtas į kalėjimą. 1294 metais Celestinas V savanoriškai atsisakė popiežiaus titulo vos po penkių mėnesių, nes jautėsi per silpnas atlaikyti politines intrigas ir Bažnyčios vidaus spaudimą. Šis sprendimas jam kainavo brangiai – popiežius emeritas Celestinas buvo įkalintas, kad netaptų politinių priešų įrankiu.
Garsiausias ir mums artimiausias atvejis – Benediktas XVI, kuris 2013 metais sukėlė pasaulinę nuostabą, paskelbdamas apie savo atsistatydinimą. Pasaulis buvo įpratęs, kad popiežiumi būnama iki mirties, tad šis sprendimas atrodė kone revoliucinis. Benediktas XVI savo apsisprendimą paaiškino pablogėjusia sveikata ir suvokimu, kad nebegali veiksmingai vykdyti savo pareigų.
Tapęs popiežiumi emeritu, Benediktas XVI persikėlė į nuošalų Vatikano vienuolyną. Jis pasirinko ramią, atsiskyrėlišką kasdienybę, daug skaitė, rašė teologinius veikalus ir vengė viešumo, bet išliko pagarbi autoriteto figūra Bažnyčioje.
Įdomu tai, kad toks titulas nėra aiškiai reglamentuotas kanonų teisėje. Benediktas XVI buvo pirmasis, oficialiai pavadintas „popiežiumi emeritu“. Po jo atsistatydinimo kilo net diskusijų, kokius rūbus jis gali dėvėti ir kaip turėtų būti kreipiamasi. Jis pats pasirinko baltą sutaną, tačiau be simbolinių popiežiaus atributų, tokių kaip žiedas ar popiežiaus lazda.
Popiežius emeritas laikomas unikaliu pavyzdžiu, kaip žmogus savo noru gali atsisakyti didžiulės galios, parodydamas kuklumą ir tarnavimo Bažnyčiai pavyzdį. Tai kartu ir gyvas priminimas, kad valdžia nėra amžina, o tarnystė kartais reikalauja ir drąsaus pasitraukimo.