Panenteizmas – tai filosofinė ir religinė pasaulėžiūra, teigianti, kad dievas yra ir visatos dalis, ir tuo pačiu ją pranoksta. Skirtingai nuo panteizmo, kuris dievą tapatina su visata, panenteizmas laiko, kad dievas yra imanentiškas (esantis visatoje) ir transcendentinis (viršijantis visatą). Terminas kilęs iš graikų kalbos: „pan“ (viskas), „en“ (į) ir „theos“ (dievas), reiškiantis „viskas yra dieve“.
Pagrindinės savybės:
- Dievas ir visata: Dievas yra visuose dalykuose (gamtoje, žmonėse, kosmose), bet nėra tik visata – jis turi ir nepriklausomą, transcendentinę prigimtį.
- Imanentiškumas ir transcendencija: Dievas veikia per visatos dėsnius ir yra arti žmogaus, bet kartu išlieka didesnis už kūriniją.
- Dinamiškas ryšys: Panenteizmas dažnai pabrėžia dievo ir visatos sąveiką, kur dievas gali veikti pasaulyje, o pasaulis – atspindėti dievo kūrybą.
- Protas ir dvasingumas: Panenteizmas remiasi tiek racionaliu, tiek mistiniu požiūriu, siekdamas suderinti mokslą ir religiją.
Kilmė ir istorinis kontekstas:
- Terminas atsirado XIX a., bet idėjos siekia senesnes filosofijas, pvz., Plotino neoplatonizmą ar hinduizmo Advaita Vedanta mokymus.
- Panenteizmą plėtojo tokie mąstytojai kaip Friedrich Schleiermacher, Alfred North Whitehead ir Charles Hartshorne, ypač procesų filosofijoje, kur dievas laikomas kintančiu ir sąveikaujančiu su visata.
- Jis populiarus šiuolaikinėse teologijose, kurios siekia suderinti mokslą, ekologiją ir dvasingumą.
Pavyzdžiai:
- Krikščionybėje: Kai kurie krikščionių mistikai (pvz., Meister Eckhart) artėjo prie panenteizmo, teigdami, kad Dievas yra visur, bet kartu pranoksta kūriniją.
- Hinduizme: Višnu ar Brahmanas kartais vaizduojami kaip esantys visuose dalykuose, bet turintys ir aukštesnę, transcendentinę formą.
- Ekologinė teologija: Panenteizmas dažnai naudojamas pabrėžiant gamtos šventumą, kur dievas yra gamtoje, bet neapsiriboja ja.
Skirtumai nuo kitų sistemų:
- Panteizmas: Dievas yra tapatus visatai (pvz., Spinoza), o panenteizme dievas yra daugiau nei visata.
- Teizmas: Tiki dievu, kuris yra visiškai atskirtas nuo pasaulio, o panenteizmas pabrėžia dievo buvimą pasaulyje.
- Deizmas: Dievas sukūrė visatą, bet nesikiša, tuo tarpu panenteizme dievas aktyviai dalyvauja visatos procesuose.
- Monolatrija: Garbina vieną dievą, pripažindama kitų egzistavimą, o panenteizmas dažniausiai orientuotas į vieną dieviškąją esybę.
Lietuvių pagoniškoje mitologijoje panenteizmo apraiškų galima įžvelgti gamtos šventinime, kur dievybės (pvz., Žemyna, Perkūnas) buvo siejamos su gamtos reiškiniais, bet kartu laikomos didesnėmis jėgomis. Tačiau aiškaus panenteizmo, kaip sistemos, Lietuvoje nebuvo, nes tikėjimai buvo labiau politeistiniai. Šiuolaikiniame kontekste panenteistinės idėjos gali rezonuoti su ekologiniais judėjimais ar neopagoniškais sąjūdžiais, pabrėžiančiais gamtos ir dvasingumo ryšį.
Panenteizmas siūlo būdą suderinti mokslinį visatos supratimą su dvasingumu, pabrėždamas dievo buvimą pasaulyje ir kartu jo didybę. Jis patrauklus tiems, kurie ieško balanso tarp tradicinės religijos ir modernios filosofijos, ypač ekologijos ar kosmologijos kontekste.