Osteopatija – tai gydymo metodas, paremtas įsitikinimu, kad žmogaus kūnas yra vieninga visuma, kurios struktūros ir funkcijos glaudžiai susijusios. Osteopatai gydo rankomis, siekdami atkurti kūno pusiausvyrą, pagerinti kraujotaką, nervų veiklą ir natūralius gijimo procesus. Jie laikosi minties, kad kūnas turi įgimtą gebėjimą pats save gydyti, jei jam netrukdoma.
Osteopatijos pradininkas Andrew Taylor Still (1828–1917) gimė metodistų pastoriaus šeimoje. Jo pasaulėžiūroje medicina ir tikėjimas buvo glaudžiai susiję. Still tikėjo, kad Dievas sukūrė žmogaus kūną kaip tobulą mechanizmą. Jam medicina buvo ne tik mokslas, bet ir būdas gerbti Dievo kūriniją. Jis rašė:
„Kūnas – tai Viešpaties šventykla, o gydytojo pareiga – padėti šiai šventyklai atsistatyti.“
Šis požiūris skyrėsi nuo tuo metu paplitusio medicinos mokslo, kuris dažnai matė žmogų tik kaip biologinę mašiną, o ligas – kaip izoliuotas problemas. Still osteopatijoje pabrėžė visumos ir Dievo plano svarbą.
Nors šiuolaikinė osteopatija dažniausiai praktikuojama be tiesioginių religinių užuominų, daugelis osteopatų ir šiandien laikosi pagarbos žmogaus kūnui kaip nepaprastai sudėtingai ir harmoningai sistemai. Kai kurie specialistai savo darbe remiasi ne tik anatomija ir fiziologija, bet ir dvasiniais principais: kūno ir dvasios ryšio pripažinimu, natūralios pusiausvyros atkūrimu.
Osteopatija kaip medicinos sritis nėra religija ir nereikalauja iš paciento jokių tikėjimo įsitikinimų. Vis dėlto jos šaknys rodo, kad pradžioje ji vystėsi kaip tam tikras mokslo ir tikėjimo dialogas. Šiandien osteopatija praktikuojama tiek tikinčių, tiek netikinčių gydytojų ir taikoma žmonėms iš įvairių tikėjimų.
Šventraščiai apie kūno ir dvasios ryšį
Biblijoje randame daug minčių apie kūno ir dvasios svarbą:
„Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Šventosios Dvasios šventovė?“ (1 Kor 6,19)
Šis teiginys primena, kad rūpintis savo kūnu yra ne vien fizinis, bet ir dvasinis veiksmas. Osteopatija savo filosofija šiai minčiai neprieštarauja – ji skatina ne tik gydyti ligą, bet ir palaikyti natūralią kūno pusiausvyrą, kurią daugelis suvokia kaip Dievo duotą.
Osteopatija gimė iš mokslo ir tikėjimo susitikimo. Šiandien ji daugeliui yra tiesiog gydymo būdas, tačiau jos pradininkas Andrew Taylor Still ją matė ir kaip pagarbą Dievo sukurtam žmogaus kūnui. Tai priminimas, kad medicina gali būti ne vien kova su liga, bet ir tarnystė žmogaus kūno šventumui.