Ninevės rūmai, iškilę VII a. pr. m. e. ant Kuyunjik kalvos prie Tigro upės (dab. Mosulas, Irakas), buvo Asirijos imperijos širdis – ne tik karalių rezidencija, bet ir religijos, propagandos bei žinių centras. Šie rūmai, siejami su karaliais Senacheribu ir Ašurbanipalu, atspindėjo Asirijos pasaulėžiūrą: galia, dieviškumas ir išmintis buvo neatsiejami.
Ninevės rūmai buvo monumentalus kompleksas, tarnavęs kaip Asirijos karalių namai, administracijos būstinė ir religinė šventovė. Pastatyti sostinėje Ninevėje, jie buvo puošti įspūdingais bareljefais, vaizduojančiais karo žygius, liūtų medžiokles ir ritualus, o milžiniški lamassu – sparnuoti buliai su žmogaus galvomis – saugojo vartus. Rūmų mastas stebino: Senacheribo „Rūmai be konkurentų“ užėmė apie 10 hektarų, su šimtais patalpų, akvedukais ir sodais, kurie galėjo įkvėpti legendą apie Kabantys Babilono sodus.
Rūmų širdis buvo Ašurbanipalo biblioteka – tūkstančiai molinių lentelių su klinraščių tekstais, apimančiais religiją, mokslą ir literatūrą, įskaitant „Gilgamešo epą“. Ši biblioteka atspindi Metidės – graikų išminties deivės – archetipą, simbolizuojantį strateginį mąstymą ir žinių kaupimą kaip valdžios pagrindą. Rūmai buvo ne tik fizinė struktūra, bet ir Asirijos ideologijos įsikūnijimas, kur karalius buvo dievų tarpininkas, o jo galia – dieviškoji.
Ninevė, žinoma nuo IV tūkstm. pr. m. e., tapo Asirijos sostine apie 705 m. pr. m. e., kai karalius Senacheribas perkėlė sostinę iš Nimrudo. Jo rūmai, pastatyti ant Kuyunjik kalvos, buvo inžinerijos stebuklas: sienos, išklotos akmens plokštėmis, vaizdavo pergales prieš Babiloną ir Elamą, o vandens tiekimo sistema buvo pažangiausia regione. Jo sūnus Esarhaddonas ir anūkas Ašurbanipalas tęsė statybas, pridėdami savo rūmus ir biblioteką.
Ašurbanipalas, valdęs 668–627 m. pr. m. e., buvo ne tik karvedys, bet ir mokslininkas. Jo biblioteka, sukaupusi tekstus iš viso Mesopotamijos, buvo skirta ne tik žinioms, bet ir karaliaus šlovinimo propagandai. Tačiau 612 m. pr. m. e. Ninevė krito prieš babiloniečių ir medų aljansą. Rūmai buvo sudeginti, o miestas užmirštas iki XIX a., kai archeologas Austenas Henry Layardas atkasė jų liekanas. Deja, 2015 m. „Islamo valstybė“ sunaikino dalį išlikusių reliktų, įskaitant lamassu skulptūras.
Asirijos religija, persmelkusi Ninevės rūmus, buvo politeistinė, o dievai – neatsiejama karalių valdžios dalis. Rūmuose buvo šventyklos ir altoriai, skirti pagrindiniams dievams:
- Ašūras: Aukščiausias Asirijos dievas, valstybės globėjas, simbolizavęs karalių teisę valdyti. Jo vardu buvo atliekami ritualai, užtikrinantys imperijos klestėjimą.
- Ištar: Karo ir meilės deivė, ypač garbinama Ninevėje. Jos šventykla Emašmaš stovėjo netoli rūmų, o reljefuose Ištar dažnai vaizduota kaip karalių globėja.
- Nabu: Rašto ir išminties dievas, kurio kultas buvo svarbus Ašurbanipalui, save laikiusiam mokytuoju. Bibliotekos tekstai dažnai buvo skirti Nabu garbei.
Karaliai buvo laikomi dievų tarpininkais, o rūmuose vykdavo aukojimai, šventės ir maginiai ritualai, siekiant užtikrinti dievų palankumą. Ašurbanipalas, žinomas kaip religingas valdovas, rinko religinius tekstus – himnus, maldas, užkalbėjimus – kurie buvo saugomi bibliotekoje. Pavyzdžiui, vienas tekstas aprašo ritualą, skirtą Ištar, kur karalius meldžiasi už pergalę kare.
Reljefai taip pat atspindėjo religinę propagandą. Pavyzdžiui, scenos, vaizduojančios karalių, medžiojantį liūtus, simbolizavo pergalę prieš chaosą, o dievų atvaizdai šalia karaliaus pabrėžė jo dieviškąją misiją. Įdomu, kad Ninevė minima Biblijoje (Jonos knygoje) kaip miestas, gavęs Dievo gailestingumą, o tai rodo jos reikšmę net už Mesopotamijos ribų.
Ritualinis smurtas ir propaganda
Asirijos reljefai rūmuose dažnai vaizdavo žiaurumą: įkaitų kankinimus, galvų kapojimą, odos lupimą ar priešų lyderių egzekucijas dievų garbei. Šios scenos buvo ne tik karo dokumentacija, bet ir politinis teatras, skirtas įbauginti priešus ir pabrėžti karaliaus nenugalimumą. Pavyzdžiui, viename Senacheribo reljefe matomas Babilono sunaikinimas, kur priešai traukiami virvėmis per kaklą – tai buvo Ištar šlovinimo aktas.
Nors masinis žmonių aukojimas nebuvo įprastas, yra įrašų apie ritualines egzekucijas, skirtas dievams nuraminti. Pavyzdžiui, po pergalės prieš Elamą Ašurbanipalas įsakė viešai nukirsdinti priešų vadus, o jų galvos buvo aukojamos kaip padėka Ašūrui. Tačiau smurtas dažnai buvo simbolinis – reljefai perdėjo žiaurumą, kad sustiprintų karaliaus įvaizdį. Ši propaganda atspindi Metidės gudrumą: karalius naudojo ne tik jėgą, bet ir psichologinį poveikį, kad išlaikytų valdžią.
Valdymo forma
Asirijos monarchija, įkūnyta Ninevės rūmuose, buvo centralizuota sistema, kur karalius valdė kaip dievų pasirinktas lyderis. Pagal graikų arche tipologiją, tai atitinka monarchiją, kur tvarka (arche) remiasi vieno valdovo autoritetu. Tačiau Asirijos valdžia buvo unikali savo biurokratija: rūmuose veikė raštininkai, gubernatoriai ir žyniai, valdę imperiją per mokesčius, karinius žygius ir propagandą.
Metidės archetipas – išmintis ir strategija – ryškus Ašurbanipalo bibliotekoje ir rūmų reljefuose. Biblioteka buvo ne tik žinių archyvas, bet ir įrankis, stiprinantis karaliaus legitimumą: tekstai šlovino jo pergales ir dieviškąją kilmę. Reljefai, vaizduojantys smurtą, buvo kruopščiai suplanuoti, kad paveiktų žiūrovus – tai strateginis gudrumas, primenantis Metidės savybes. Pavyzdžiui, Ašurbanipalas, vaizduojamas kaip liūtų nugalėtojas, naudojo meną kaip psichologinį ginklą, formuodamas nenugalimo valdovo įvaizdį.
Palyginti su graikų demokratija ar aristokratija, Asirijos sistema buvo griežtai hierarchinė, tačiau rūmų administracija rodė lankstumą, valdant įvairialypę imperiją. Ninevės rūmai buvo tarsi valdžios mikrokosmosas, kur religija, išmintis ir smurtas susiliejo į vieną ideologiją.
Ninevės pavadinimas įvairiose kalbose atspindi jos istorinę reikšmę:
- Akadų kalba: Ninuwā (𒌷𒉌𒉡𒀀).
- Aramėjų kalba: Nīnewē (ܝܼܢܘܹܐ).
- Hebrajų kalba: Nīnewēh (נִינְוֶה).
- Arabų kalba: Nīnawā (نينوى).
- Anglų kalba: Nineveh.
- Prancūzų kalba: Ninive.
- Vokiečių kalba: Ninive.
- Rusų kalba: Ниневия (Nineviya).
Rūmai dažnai vadinami pagal karalius, pvz., „Senacheribo rūmai“ arba „Ašurbanipalo rūmai“, o archeologijoje – pagal vietą, pvz., „Pietvakarių rūmai“ (angl. Southwest Palace).
Istorijos
- Bibliotekos detektyvas: Ašurbanipalo bibliotekos lentelės buvo surastos XIX a., bet daug jų buvo sudaužytos. Archeologai tarsi detektyvai dėliojo fragmentus, kad atkurtų „Gilgamešo epą“, kuris atskleidė Mesopotamijos požiūrį į mirtį ir nemirtingumą.
- Lamassu paslaptis: Sparnuoti buliai prie rūmų vartų turėjo penkias kojas – tai optinė iliuzija, kad iš priekio atrodytų stovintys, o iš šono – einantys. Šis triukas rodo Asirijos meistrų išradingumą.
- Karaliaus puota: Viename Ašurbanipalo reljefe vaizduojama puota sode, kur karalius ilsisi su žmona, o priešų galvos kabo ant medžių. Ši scena atskleidžia Asirijos propagandos makabrišką estetiką.
- Vietos legenda: Vietiniai gyventojai Kuyunjik kalvą laikė prakeikta, kol Layardas XIX a. pradėjo kasinėjimus. Kai kurie darbininkai atsisakė kasti, bijodami „džinų“, paslėptų rūmų griuvėsiuose.