Žodis “nacizmas” kilo iš Vokietijos nacionalinio socialistinio darbininkų partijos (vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP) pavadinimo santrumpos – “Nazi”. Tai radikali nacionalistinė ir rasistinė ideologija, kuri suformuliuota XX a. 3-4 dešimtmečiuose Vokietijoje.
Nacizmas išsiskyrė šiais principais:
- Arijų rasės pranašumo teorija
- Ypač agresyvus antisemitizmas (priešiškumas žydams)
- Lebensraum (gyvenamosios erdvės) idėja – teritorinės ekspansijos pagrindimas
- Totalitarinė vieno vadovo (Führer) valdžia
- Komunizmo ir demokratijos visiškas atmetimas
Nacizmas suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo:
- 1919 m. – įkurta NSDAP
- 1921 m. – Adolfas Hitleris tapo partijos vadovu
- 1933 m. – Hitleris paskirtas Vokietijos kancleriu
- 1934 m. – sukurta totalitarinė diktatūra
Nacistai įgyvendino:
- Žydų, čigonų, negaliųjų sistemingą persekiojimą
- Koncentracijos stovyklų sistemą (Holokaustas)
- Agresyvią užsienio politiką (Antrasis pasaulinis karas)
- Visuomenės totalitarinį kontroliavimą (Gestapo, propaganda)
Nacistų pozicija buvo dviprasmiška:
- Formaliai – palaikė santykius su protestantų Bažnyčia
- Faktiškai – siekė pakeisti krikščionybę “ariškuoju” tikėjimu
- Katalikų Bažnyčia buvo persekiojama, nors 1933 m. buvo pasirašyta konkordatas
Nacizmo žlugimas ir pasekmės
- 1945 m. – Vokietijos pralaimėjimas kare
- Nionbergo tribunolas – nacistų nusikaltimų žmonijai tyrimas
- Nacizmas paskelbtas nelegaliu daugelyje šalių
- Holokausto atminties išsaugojimas kaip pamoka ateities kartoms
Nors nacizmas oficialiai sutriuškintas, jo elementai išliko:
- Neonacistų judėjimai įvairiose šalyse
- Rasistinės ideologijos atgimimas ekstremistų grupėse
- Aktyvi kova su bet kokiomis nacizmo apraiškomis
Nacizmas liks vienu siaubingiausių XX a. reiškinų, primenančiu, kokių katastrofų gali sukelti rasizmas, nacionalizmas ir totalitarinė valdžia. Jo istorija – įspėjimas visoms kartoms apie neapykantos ir diskriminacijos pavojus.
Nacizmo ideologija, grindžiama arijų rasės pranašumu ir žydų naikinimu, radikaliai prieštaravo krikščioniškoms vertybėmis, kurios pabrėžia visų žmonių lygybę Dievo akyse. Biblijos mokymas apie meilę artimui ir brolišką bendravimą buvo visiškai ignoruojamas nacistinės ideologijos. Hitlerio režimas aktyviai persekiojo ne tik žydus, bet ir kitas religines grupes, įskaitant krikščionis, kurie nepritarė jo režimui. Daugelis krikščionių bažnyčių, nors ir bandė priešintis, buvo susilpnėjusios ir negalėjo efektyviai kovoti su nacizmu.Įdomu pastebėti, kaip nacizmas, skelbdamas savo "aukščiausią rasę", iškraipė ir panaudojo religinius simbolius savo propagandai. Tai aiškiai parodo, kaip religiniai simboliai ir idėjos gali būti manipuliuojami ir iškreipiami siekiant pasiekti politinius tikslus. Šis reiškinys primena Jėzaus žodžius iš Mato Evangelijos: "Saugokitės klaidingų pranašų, kurie ateina pas jus avinėlių drabužiais, o viduje yra plėšrūnai" (Mt 7, 15). Nacizmas parodė, kaip pavojinga yra aklai sekti ideologijomis, kurios atmeta pagrindines religines ir moralines vertybes. Tai yra pamoka, kurią turime nuolat prisiminti ir saugoti save nuo panašių ideologijų ateityje. Nacizmas, kaip kraštutinis nacionalizmo pavyzdys, yra skaudus priminimas apie žmogaus prigimties tamsiąją pusę ir apie tai, kaip svarbu puoselėti toleranciją, supratimą ir meilę, kaip moko daugelis religijų.