Filosofijoje yra teiginys: dvi monados gali artėti viena prie kitos, bet niekada iš tikrųjų nesusijungs. Šis sakinys kilo iš Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo mąstymo ir iki šiol kelia daug diskusijų apie žmogaus, pasaulio ir Dievo santykį.
Leibnizo filosofijoje monados – tai nedalomi, nematerialūs pradmenys, iš kurių sudaryta visa tikrovė. Kiekviena monada yra savarankiška, turi vidinį gyvenimą ir veikia pagal Dievo įdėtą „programą“. Šios substancijos neturi langų ar durų – jos nepriima išorinių poveikių. Kaip rašė pats Leibnizas: „Monados neturi langų, per kuriuos kas nors galėtų į jas patekti ar išeiti.“
Žodžio „monada“ kilmė:
- Graikiškai monas (μόνας) reiškia vienetas arba vienybė.
- Monas kilęs iš monos (μόνος), reiškiančio vienas, vienintelis.
„Monada“ tiesiogine prasme reiškia tai, kas yra viena, vieninga ir nedaloma.
Kadangi monados yra uždaros ir veikia pagal savo vidinį dėsnį, jos gali atrodyti esančios šalia viena kitos, gali net atrodyti, kad sąveikauja (pvz., žmonės bendrauja, akmenys liečia vienas kitą), tačiau iš tikrųjų jokio tikro susijungimo nevyksta. Kiekviena monada lieka savarankiška, o sąveika tėra Dievo iš anksto nustatyto harmoningumo pasekmė. Leibnizas šį reiškinį vadino iš anksto nustatyta dermė (praestabilita harmonia).
Ši mintis gali būti interpretuojama kaip žmogaus vienatvės, laisvės ir ribotumo simbolis. Kiekvienas asmuo, kaip monada, gyvena savo vidiniame pasaulyje, į kurį niekas kitas negali visiškai įsiskverbti. Net artimiausi santykiai – draugystė, meilė – išlieka dviejų savarankiškų asmenybių sąlytis, o ne visiškas susiliejimas.
Apaštalas Paulius laiške korintiečiams rašė: „Mes dabar matome lyg veidrodyje, miglotai, o tada regėsime aiškiai.“ (1 Kor 13, 12). Galbūt ir žmonių tarpusavio ryšiai yra tokie – artimi, bet visada paliekantys paslaptį ir atstumą, kuris bus pilnai įveiktas tik amžinybėje.
Leibnizo monadų teorija tapo ne tik filosofijos, bet ir psichologijos bei net kai kurių šiuolaikinių fizikos teorijų įkvėpimu. Kai kurie mokslininkai ją lygina su kvantiniais objektais, kurie gali būti susieti, bet išlieka nepriklausomi.
Ši idėja šiandien primena, kad kiekvienas žmogus yra unikalus pasaulis, kuriam reikia pagarbos ir supratimo, net jei niekada negalime iki galo „įeiti“ į kito vidų.
Monados ir atomo skirtumai
Iš tiesų, tiek monada, tiek atomas reiškia „nedalomą“, bet yra skirtingos sąvokos:
- Atomas – iš graikų atomos (ἄτομος), reiškia nepjaunamas, nedalomas (a- – „ne“, tomos – „pjauti, dalinti“). Atomas – materijos dalelė, kuri ilgą laiką buvo laikoma mažiausia įmanoma medžiagos dalimi.
- Monada (monas) – vienetas, vienybė, labiau dvasinė arba loginė sąvoka, ne medžiaginė. Leibnizo monados nėra fiziniai objektai kaip atomai, jos – dvasiniai, nematerialūs vienetai, turintys savo „sąmonę“.
Skirtumas:
- Atomas – medžiagos pasaulio vienetas.
- Monada – dvasinės, loginės ar filosofinės tikrovės vienetas.