Miunsterio sukilimas (1534–1535 m.) yra vienas dramatiškiausių religinio fanatizmo epizodų Reformacijos laikotarpiu. Radikalūs anabaptistai, vadovaujami Jano van Leideno, užėmė Miunsterio miestą Vokietijoje, paskelbdami jį „Naująja Jeruzale“ ir siekdami įkurti teokratinę utopiją. Sukilimas baigėsi tragiška miesto apgultimi ir žiauriu numalšinimu.
XVI a. Reformacija sukėlė religinį ir socialinį nestabilumą Europoje. Anabaptistai, radikali protestantų atšaka, atmetė tiek katalikų, tiek pagrindinių protestantų (pvz., liuteronų) doktrinas, pabrėždami suaugusiųjų krikštą, bendruomeninį gyvenimą ir Šventojo Rašto pažodinį aiškinimą. Jų įsitikinimai, dažnai laikyti ereziškais, traukė marginalizuotas grupes, tokias kaip valstiečiai ir amatininkai, kurie buvo nepatenkinti feodaline tvarka.
Miunsteris, turtingas Vakarų Vokietijos miestas, tapo anabaptistų traukos centru 1530-aisiais, kai vietiniai pamokslininkai, tokie kaip Bernhardas Rothmannas, pradėjo skleisti radikalias idėjas. 1534 m. į Miunsterį atvyko du olandų anabaptistų lyderiai – Janas Matthysas ir Janas van Leidenas, kurie paskelbė miestą šventąja vieta, kur turėjo įvykti Kristaus antrasis atėjimas.
Sukilimo priežastys:
- Religinis fanatizmas: Anabaptistai tikėjo, kad gyvena paskutinėmis dienomis, todėl siekė sukurti Dievo karalystę žemėje.
- Socialinis nepasitenkinimas: Ekonominė nelygybė ir feodalinė priespauda skatino vargingesnius sluoksnius prisijungti prie anabaptistų, žadančių lygybę.
- Charizmatinis lyderiavimas: Janas Matthysas ir vėliau Janas van Leidenas naudojo pranašišką retoriką, įtikindami pasekėjus, kad jų veiksmai yra Dievo valia.
1534 m. vasarį anabaptistai, remiami vietinių gyventojų, perėmė Miunsterio kontrolę, išvydami katalikų vyskupą ir kitus oponentus. Jie paskelbė miestą „Naująja Jeruzale“ ir įvedė teokratinę santvarką:
- Komunalinė nuosavybė: Privati nuosavybė buvo panaikinta, o visi ištekliai paskirstomi bendruomenės reikmėms.
- Poligamija: Janas van Leidenas, tapęs „karaliumi“ po Matthyso mirties, įteisino poligamiją, teigdamas, kad tai biblinė praktika. Jis pats turėjo kelias žmonas.
- Griežta kontrolė: Mieste buvo įvesta griežta drausmė, o bet koks nesutikimas ar „nuodėmingas“ elgesys baudžiamas mirtimi.
Janas Matthysas žuvo 1534 m. balandį per nesėkmingą išpuolį prieš apsiautusius miesto priešus, todėl vadovavimą perėmė Janas van Leidenas. Jis paskelbė save „karaliumi Dovytu“ ir įvedė dar radikalesnes taisykles, įskaitant viešas egzekucijas ir privalomas religines apeigas.
Miunsterį apgulė katalikų ir protestantų pajėgos, vadovaujamos vyskupo Franzo von Waldecko. Apsuptis truko daugiau nei metus, o mieste kilo badas ir chaosas. 1535 m. birželį apgulties pajėgos įsiveržė į Miunsterį, nužudydamos daugumą anabaptistų. Janas van Leidenas ir kiti lyderiai buvo kankinti ir viešai nužudyti, o jų kūnai eksponuoti narvuose ant Miunsterio katedros bokšto kaip įspėjimas.
Miunsterio sukilimas turėjo ilgalaikių pasekmių:
- Anabaptistų marginalizacija: Sukilimas diskreditavo anabaptistų judėjimą, kuris buvo laikomas pavojingu ir chaotišku. Daugelis anabaptistų, tokių kaip menonitai, vėliau pasirinko pacifizmą, kad išvengtų persekiojimų.
- Religinio radikalizmo baimė: Sukilimas sustiprino katalikų ir protestantų valdžios baimę dėl radikalių religinių grupių, paskatindamas griežtesnes represijas prieš erezijas.
- Socialinės reformos: Sukilimas atkreipė dėmesį į socialinę nelygybę, kuri prisidėjo prie vėlesnių valstiečių sukilimų ir reformų.
- Istorinis palikimas: Miunsterio įvykiai tapo religinio fanatizmo ir utopinių eksperimentų pavojaus simboliu, dažnai lyginamu su šiuolaikiniais kultais.
Jano van Leideno žodžiai, užfiksuoti liudininkų (apie 1534 m.):
„The Lord has chosen Münster as His holy city, and I am His anointed king to prepare the way for His coming.“
(Vertimas: „Viešpats pasirinko Miunsterį kaip savo šventąjį miestą, o aš esu Jo pateptasis karalius, ruošiantis kelią Jo atėjimui.“)
Miunsterio sukilimas yra tragiškas religinio fanatizmo ir socialinio maišto pavyzdys. Vadovaujami Jano van Leideno, radikalūs anabaptistai siekė sukurti Dievo karalystę žemėje, tačiau jų utopinės vizijos virto diktatūra, chaosu ir masinėmis žudynėmis. Šis įvykis primena, kaip religinis absoliutizmas ir charizmatinis lyderiavimas gali privesti prie pražūtingų pasekmių, ir lieka svarbia pamoka apie ribas tarp tikėjimo ir fanatizmo.