Metidė (gr. Μῆτις, Mētis) – senovės Graikijos mitologijoje įkūnijanti išmintį, gudrumą ir strateginį mąstymą. Jos vardas graikų kalboje tiesiogiai reiškia „išmintį“ arba „patarimą“, tačiau Metidės reikšmė peržengia vien mitologinį personažą – ji simbolizuoja gilų proto lankstumą, gebėjimą numatyti ir veikti sudėtingose situacijose.
Graikų mitologijoje Metidė buvo viena iš okeanidžių – vandens nimfų, Titanų Okeano ir Tetidės dukra. Ji garsėjo kaip išmintingiausia tarp dievų ir žmonių, o jos gebėjimai strateguoti ir rasti išeitį iš keblių situacijų buvo neprilygstami. Metidė labiausiai žinoma kaip Dzeuso pirmoji žmona ir Atėnės, karo ir išminties deivės, motina. Pasak Hesiodo „Teogonijos“, Metidė buvo ta, kuri padėjo Dzeusui nuversti savo tėvą Kroną, parūpindama jam stebuklingą mikstūrą, privertusią Titaną išvemt savo brolius ir seseris.
Tačiau Metidės istorija turi ir tamsiąją pusę. Pranašystė skelbė, kad jos sūnus bus galingesnis už Dzeusą, todėl, bijodamas prarasti valdžią, Dzeusas ją prarijo, kai ji buvo nėščia su Atėne. Vėliau Atėnė gimė tiesiai iš Dzeuso galvos, paveldėjusi motinos išmintį. Šis mitas atspindi ne tik Metidės kaip išminties šaltinio reikšmę, bet ir senovės graikų patriarchalinę pasaulėžiūrą, kur moteriškos galios dažnai būdavo „įsisavinamos“ ar pavergiamos.
Metidės vardas taip pat siejamas su graikų žodžiu „mētis“, apibūdinančiu praktinę išmintį, gudrumą ir gebėjimą veikti netikėtose situacijose. Ši savybė buvo vertinama ne tik mitologijoje, bet ir politikoje, karyboje bei kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, Odisėjas, Homero „Odisėjoje“ vadinamas „mētis kupinu“, įkūnijo šią savybę, spręsdamas problemas kūrybiškai ir apgalvotai.
Istorija
Metidės istorija siekia archajinį Graikijos laikotarpį (apie 800–500 m. pr. Kr.), kai formavosi pagrindiniai graikų mitai. Jos, kaip okeanidės, kilmė rodo ryšį su pirmykščiais gamtos dievais, kurie vėliau buvo nustumti į antrą planą Olimpinių dievų. Metidės vaidmuo Dzeuso kovoje su Kronu pabrėžia jos kaip strategės svarbą: būtent jos išradingumas leido Dzeusui tapti dievų karaliumi.
Metidės prarijimo mitas taip pat atspindi senovės graikų kosmogonines idėjas apie valdžios perėmimą ir išminties „įsisavinimą“. Dzeusas, prarijęs Metidę, tarsi perėmė jos gudrumą, o Atėnės gimimas iš jo galvos simbolizuoja išminties transformaciją į naują, labiau kontroliuojamą formą. Šis mitas gali būti interpretuojamas kaip metafora, rodanti, kaip valdžia siekia pajungti protą ir kūrybiškumą savo tikslams.
Be to, Metidės istorija turi paralelių kitose indoeuropiečių mitologijose. Pavyzdžiui, indų mitologijoje deivė Sarasvatė taip pat siejama su išmintimi ir kūrybiniu protu, o skandinavų mitologijoje Odinas įgyja išmintį per aukas ir kančias. Šios sąsajos rodo, kad Metidės archetipas yra platesnis indoeuropiečių kultūros paveldas.
Metidė, kaip mitologinė figūra, nebuvo tiesiogiai garbinama kaip šventovėse lankoma deivė, skirtingai nei Atėnė ar Hera. Graikų religijoje ji veikiau buvo idėjinė jėga, įkūnijanti racionalų ir kūrybišką protą. Tačiau jos svarba atsispindi per Atėnę, kuri perėmė motinos savybes ir tapo viena pagrindinių Olimpo deivių, garbinamų Atėnuose ir kituose poliuose.
Religijų istorijos požiūriu, Metidės mitas atspindi ankstyvąją graikų religijos stadiją, kai gamtos ir kosminės jėgos buvo personifikuojamos. Jos, kaip okeanidės, kilmė siejama su animistinėmis idėjomis, kur vanduo buvo laikomas gyvybės ir išminties šaltiniu. Vėlesnėje graikų religijoje, helenistiniu laikotarpiu (323 m. pr. Kr.–IV a.), Metidės reikšmė sumažėjo, nes išminties deivės vaidmenį visiškai perėmė Atėnė.
Įdomu tai, kad Metidės prarijimo mitas gali būti siejamas su religine idėja apie dieviškosios galios koncentraciją. Dzeusas, įsisavindamas Metidę, tampa ne tik valdžios, bet ir išminties simboliu, o tai atspindi graikų siekį sujungti jėgą ir protą dieviškajame panteone.
Senovės Graikijos politinėje filosofijoje, ypač Platono ir Aristotelio darbuose, valdymo formos buvo klasifikuojamos pagal arche – tvarkos ar teisingumo principą. Metidė, kaip išminties personifikacija, netiesiogiai siejama su valdymo formomis, kuriose protas ir strategija yra esminiai. Pavyzdžiui:
- Monarchija: Vienvaldystė, paremta vieno asmens valdžia, dažnai reikalavo „mētis“ – gebėjimo numatyti ir valdyti krizes. Dzeuso mitas, kur jis pasitelkia Metidės išmintį, atspindi monarchijos idealą, kai valdovas turi būti ne tik galingas, bet ir protingas.
- Tironija: Senovės Graikijoje tironai, tokie kaip Peisistratas Atėnuose, dažnai rėmėsi liaudies parama ir vykdė reformas, remdamiesi gudria strategija, primenančia Metidės išradingumą.
- Demokratija: Atėnų demokratijoje, kur piliečiai tiesiogiai dalyvavo valdyme, išmintis ir retorika buvo būtinos. Metidės savybės – lankstumas ir kūrybiškumas – buvo vertinamos oratorių ir politikų, tokių kaip Periklis.
- Aristokratija: Valdymas, kuriame dominuoja nedidelė elito grupė, taip pat rėmėsi strateginiu mąstymu, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp galios ir liaudies interesų.
Metidės archetipas atspindi arche kaip tvarkos principą, kur išmintis tampa pagrindu priimant sprendimus, nepriklausomai nuo valdymo formos. Jos mitas rodo, kad net chaotiškame pasaulyje tvarka įmanoma tik per gudrumą ir apgalvotą veiksmą.
Metidės vardas, kilęs iš graikų kalbos, kitose kalbose išlaiko panašią formą, tačiau tarimas ir rašyba skiriasi:
- Anglų kalba: Metis (tariama /ˈmiːtɪs/ arba /ˈmeɪtɪs/).
- Prancūzų kalba: Métis.
- Vokiečių kalba: Metis.
- Ispanų kalba: Metis.
- Rusų kalba: Метида (Metida).
- Lotynų kalba: Metis (romėnų mitologijoje Metidė nebuvo atskira deivė, tačiau jos savybės siejamos su Minerva, Atėnės atitikmeniu).
Be to, asteroidas 9 Metis, atrastas 1848 m., ir Jupiterio palydovas Metis, atrastas 1979 m., pavadinti jos garbei, išlaikant vardą įvairiose kalbose. Šie pavadinimai rodo Metidės vardo universalumą ir ilgalaikę reikšmę.
Istorijos
- Metidė ir Odisėjas: Homero „Odisėjoje“ Odisėjas dažnai vadinamas „polymetis“ – „daug išminties turintis“. Kai kurie mokslininkai mano, kad šis epitetas sieja jį su Metidės archetipu, pabrėždamas gudrumą kaip herojišką savybę.
- Filosofinis Metidės palikimas: XX a. prancūzų filosofas Marcel Detienne’as ir graikų filologas Jean-Pierre Vernant’as knygoje „Cunning Intelligence in Greek Culture and Society“ išnagrinėjo „mētis“ koncepciją, teigdami, kad ji yra unikali graikų kultūros dalis, atspindinti ne tik išmintį, bet ir gebėjimą veikti netikrumo sąlygomis.
- Metidė ir šiuolaikinis pasaulis: Metidės vardas naudojamas ne tik astronomijoje, bet ir versle – Kanadoje „Métis Nation“ yra čiabuvių bendruomenė, kurios pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio, siejamo su mišria kilme ir išradingumu, netiesiogiai atliepiančio graikiškąją Metidę.