Laisvųjų Mūrininkų (angl. Freemasons, pranc. Francs-maçons, vok. Freimaurer) brolija – tai seniausia ir turbūt labiausiai mitais apipinta pasaulietinė organizacija, kurios šaknys siekia Viduramžių statybininkų cechus. Tačiau šiandieninis jos pavidalas iškilo XVIII amžiaus pradžioje, kai atsirado pirmosios „ložės“ – slapti susibūrimai, jungiantys įvairių profesijų vyrus, išpažįstančius humanistinius idealus ir siekiančius saviugdos, brolybės ir filantropijos.
Pats žodis „mūrininkas“ (angl. mason) reiškia akmenų meistrą. Viduramžiais šie meistrai statė katedras ir pilis, priklausė klajojantiems cechams, turėjo griežtą hierarchiją ir slapta perduodamą profesinę išmintį. Laikui bėgant, tikrieji akmenų meistrai išnyko, o jų struktūrą perėmė intelektualai, švietėjai ir turtingi miestiečiai, į organizaciją įnešę filosofijos, simbolikos ir ezoterikos elementų.
Laisvųjų Mūrininkų simbolika yra itin turtinga – svarbiausi ženklai: skriestuvas ir liniuotė, kurie žymi dvasinės ir moralinės savidrausmės svarbą. Dažnai naudojami ir akių, laiptų, trikampio, šventyklos bei šviesos simboliai. Vienas žymiausių yra „Didžiojo Architekto“ idėja – tai dieviškoji būtybė ar protas, kurį mūrininkai pripažįsta, bet neįvardija konkrečiu religiniu vardu.
Organizacija yra padalyta į ložes – vietinius susirinkimų vienetus. Kiekviena ložė turi savo ritualus, apeigas, laipsnių sistemą (pavyzdžiui: mokinys, draugas, meistras) ir taisykles. Kai kurios ložės priklauso nacionalinėms Didžiosioms Ložėms, kurios nepripažįsta viena kitos dėl skirtingų vertybių (pvz., viena ložė leidžia priimti ateistus, kita – ne).
Nuo pat savo atsiradimo Laisvieji Mūrininkai buvo apipinti gandais. Juos kaltino:
- slaptu pasaulio valdymu
- revoliucijų kurstymu (ypač Prancūzijoje ir JAV)
- antireligine veikla
- satanistinėmis apeigomis
- pasaulinio elito sąmokslu
Popiežiai ne kartą pasmerkė mūrininkus – ypač Leonas XIII enciklikoje „Humanum genus“ (1884 m.), kur jie pristatomi kaip pagrindiniai Bažnyčios priešai. Bažnyčia laikė, kad jų moralinis reliatyvizmas ir religinis neutralumas yra pavojingas katalikų tikėjimui. Iki šiol katalikams oficialiai draudžiama būti masonais (tai patvirtinta net 1983 m. Kanonų teisyno komentarais).
Kai kuriose šalyse masonai buvo persekiojami: nacių Vokietijoje, fašistinėje Italijoje ir netgi Sovietų Sąjungoje, kur jie buvo laikomi Vakarų šnipais ar buržuazinės moralės skleidėjais.
Nepaisant kritikos, masonai turėjo neabejotiną poveikį istorijai:
- George Washington, Benjamin Franklin, Simonas Bolivaras, Giuseppe Garibaldi, Winston Churchill – visi jie buvo masonai.
- JAV konstitucija ir daugelio modernių valstybių vertybės atspindi mūrininkų idėjas: laisvę, lygybę, brolybę, žinių ir švietimo svarbą.
- Mūrininkai rėmė mokyklų, ligoninių, bibliotekų steigimą.
Laisvųjų Mūrininkų veikla Lietuvoje suklestėjo tarpukariu – 1926 m. įkurta Didžioji Lietuvos Ložė „Lietuva“. Ji veikė iki sovietinės okupacijos, kai buvo uždrausta. Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu mūrininkai vėl pradėjo veikti, nors viešai apie save daug neatskleidžia. Tai sukelia įvairias sąmokslo teorijas, ypač politiniuose sluoksniuose.
Formalioje prasme – tai ne sekta. Sekta dažnai apibrėžiama kaip uždara, autoritarinė religinė grupė, siekianti kontroliuoti narius. Mūrininkai neturi centrinės valdžios, nepropaguoja vienos religijos, nesiūlo išganymo ir dažnai net nesikiša į narių asmeninį gyvenimą. Vis dėlto jų slaptumas, ritualai, ezoterinė kalba ir vidinė lojalumo sistema primena sektinius bruožus, todėl terminas „sekta“ kai kur vartojamas kritiškai, ypač religiniuose kontekstuose.
„Jei masonai taip neviešai veikia gėriui, kodėl jie taip bijo šviesos?“ – arkivyskupas Marcel Lefebvre
Laisvieji Mūrininkai išlieka viena mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų organizacijų pasaulyje. Kai kurie juos mato kaip filantropų tinklą, kiti – kaip globalų manipuliatorių tinklą. Tačiau viena aišku: ši brolija per tris šimtmečius ne tik išgyveno visus istorinius perversmus, bet ir paliko ryškius pėdsakus tiek idėjose, tiek architektūroje, tiek simbolikoje. Jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti Laisvuosius Mūrininkus, tai būtų – slaptis.