Kaaba (arabiškai: الكعبة, al-Ka‘ba) – tai kubo formos pastatas Mekos miesto centre, Šventosios mečetės (Al-Masjid al-Haram) viduje, Saudo Arabijoje. Kaaba laikoma švenčiausia vieta visame islame, jos link kreipiasi viso pasaulio musulmonai penkias kartus per dieną, kai meldžiasi. Žodis „kaaba“ reiškia „kubo formos objektą“. Pastatas nėra didelis – maždaug 13 metrų aukščio, 12 metrų ilgio ir 10 metrų pločio.
Musulmonų tradicijoje teigiama, kad Kaabą pastatė pranašas Abraomas (Ibrahim) kartu su savo sūnumi Izmaeliu (Ismail), vykdydami Dievo nurodymą. Koranas pasakoja, kad Dievas Abraomui ir Izmaeliui liepė pastatyti „namus“ visiems žmonėms. Kaaba tapo Dievo namais (Bayt Allah), skirtu monoteistiniam – vieno Dievo – garbinimui. Prieš Abraomą, pasak islamo legendų, šioje vietoje jau buvo senesnis pastatas ar net dangiškasis originalas, kurį angelai pastatė dar prieš žmonijos sukūrimą.
Tačiau vėliau, bėgant šimtmečiams, Kaaba tapo arabų pagoniškų genčių šventovė – aplink ją buvo pastatyta šimtai stabų. Kai pranašas Mahometas pradėjo skelbti islamą, jis siekė sugrąžinti Kaabos, kaip Dievo namų, reikšmę. 630 metais Mahometas su savo pasekėjais perėmė Meką, išvalė Kaabą nuo stabų ir vėl paskyrė ją vienintelio Dievo garbinimui.
Kaaba – iš išorės atrodo kaip paprastas juodas akmeninis pastatas. Jis dengiamas specialiu juodu audiniu, vadinamu „kiswa“, ant kurio auksinėmis siūlėmis išsiuvinėtos Korano eilutės. Kiekvienais metais audinys yra keičiamas nauju. Pastato kampuose yra įmūryti keturi vadinamieji „kampai“, orientuoti į pasaulio šalis. Svarbiausias iš jų – rytiniame kampe esantis Juodasis akmuo (al-Hadžar al-Aswad).
Juodasis akmuo – senovinis, maždaug 30 cm dydžio, tamsios spalvos, apvalainas akmuo, įmūrytas Kaabos kampe. Tradiciškai manoma, kad jį Kaabai davė angelas Gabrielius (Jibrilis), ir kad šis akmuo yra iš rojaus. Piligrimai apeidami Kaabą bando jį paliesti arba pabučiuoti, laikydami tai ypatingos malonės ženklu.
Kaaba – tai kryptis (qibla), į kurią atsigręžę meldžiasi visi pasaulio musulmonai. Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje bebūtum, musulmonai meldžiasi būtent Kaabos link. Ji yra ir pagrindinis hadžo – piligriminės kelionės į Meką – centras. Milijonai musulmonų kasmet atvyksta į Meką atlikti hadžą, kurio kulminacija yra apeiti Kaabą septynis kartus (tai vadinama tawaf). Tikima, kad tai – žmogaus dvasinio atsinaujinimo, nuodėmių atleidimo ir Dievo artumo ženklas.
Kaaba simbolizuoja ne tik islamo vienybę, bet ir visų žmonių lygybę prieš Dievą. Musulmonų manymu, šis pastatas – pasaulio centras, iš kurio sklinda Dievo palaima ir į kurį turėtų krypti kiekviena širdis ieškanti tiesos. Apeidami Kaabą per hadžą, žmonės nusimeta savo skirtumus, dėvi paprastas baltas drabužius ir tampa lygūs prieš Kūrėją.
Įdomūs faktai apie Kaabą:
- Tik musulmonai gali patekti į Kaabos vidų – ji atidaroma labai retai, dažniausiai aukščiausiems religinės bendruomenės atstovams arba valstybių vadovams.
- Prieš islamą, Kaaba buvo apsupta daugiau nei 300 įvairių dievų ir deivių statulų, bet Mahometas visus stabus sunaikino.
- Šiandien kiekvienoje musulmoniškoje šalyje mečetės mihrabas (niša) nurodo kryptį į Meką, t. y., į Kaabą.
- Kaaba ne kartą buvo sugriauta ir perstatyta – ją atstatė ir Mahometo laikų žmonės, ir vėlesni valdovai, nes statinys patirdavo potvynius ir kitus gamtos poveikius.
Šiandien Kaaba išlieka islamo vienybės simboliu. Piligrimai iš viso pasaulio čia suplūsta ne tik tikėdami Dievo artumu, bet ir norėdami pajusti bendrystę su milijonais kitų tikinčiųjų. Nors Kaaba paprasta išvaizda, ji įkūnija gilią prasmę – kviečia žmones į vidinę kelionę, atsinaujinimą ir tikėjimą, kuris jungia žmones nepriklausomai nuo tautybės ar socialinio statuso.
Kaaba ir filmas
Nors Kaaba Mekos mieste ir monolitas iš filmo „2001: Kosminė odisėja“ priklauso visiškai skirtingoms sritims – religijai ir mokslinei fantastikai – jų panašumas dažnai pastebimas dėl paprastos, tamsios, geometrinės formos. Kaaba yra švenčiausias islamo pastatas, aplink kurį susiburia milijonai tikinčiųjų, o filmo monolitas – paslaptingas objektas, simbolizuojantis aukštesnes jėgas ir žmogaus dvasinę ar intelektinę evoliuciją. Nors filmo kūrėjai nėra tiesiogiai sieję monolito su Kaaba, jų vaizdinis artumas kelia įvairių interpretacijų – abu objektai perteikia paslaptį, kviečia susimąstyti apie žmogaus santykį su nežinomybe ir ieškojimą to, kas slypi už kasdienybės ribų. Tokia sąsaja parodo, kaip panašios formos skirtinguose kontekstuose gali įgauti labai skirtingą, bet visada gilią prasmę.