Frisbeetarianizmas (angl. Frisbeetarianism) – tai parodijinė religija, kurios pagrindinė idėja yra ta, kad po mirties žmogaus siela pakyla ant stogo ir ten įstringa. Ši sąvoka dažniausiai siejama su amerikiečių komiku George’u Carlinu, kuris, kaip manoma, ją sugalvojo kaip satyrinį komentarą apie religinius tikėjimus ir pomirtinio gyvenimo idėjas. Nors frisbeetarianismas nėra tikra religija, jis atspindi platesnį parodijinių judėjimų, tokių kaip Pastafarianizmas, kontekstą, kurie naudoja humorą kritikuodami dogmatiškas religines doktrinas.
Frisbeetarianismo kilmė nėra visiškai aiški, tačiau jis dažniausiai priskiriamas George’ui Carlinui, kuris, pasak įvairių šaltinių, šią idėją pristatė XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Kai kurie šaltiniai teigia, kad panašią sąvoką 1975 metais galėjo paminėti ir kitas komikas, Jimas Staffordas. Taip pat yra užuominų, kad Carlinas galėjo sukurti šį terminą dalyvaudamas laikraščio konkurse, kuriame reikėjo pasiūlyti naujus žodžius ar jų reikšmes. Nepaisant to, nėra tvirtų įrodymų, kad Carlinas oficialiai pristatė šią idėją savo pasirodymuose, knygose ar laidose, todėl jo autorystė kartais kelia abejonių.
Terminas „frisbeetarianism“ yra žodžių „Frisbee“ (lėkštė, naudojama žaidimams) ir „Presbyterianism“ (presbiterionizmas, krikščionių denominacija) junginys, pabrėžiantis satyrinį pobūdį. Idėja, kad siela po mirties „įstringa ant stogo“, siejasi su dažna situacija, kai žaidžiant Frisbee lėkštė užskrenda ant stogo ir tampa nepasiekiama. Ši metafora išjuokia sudėtingas religines pomirtinio gyvenimo teorijas, siūlydama absurdišką, bet lengvai suprantamą alternatyvą.
Frisbeetarianismas neturi formalios doktrinos ar organizuotos bendruomenės, tačiau jo pagrindiniai principai, pagrįsti humoru, yra šie:
- Siela įstringa ant stogo. Centrinė idėja teigia, kad po mirties žmogaus siela pakyla ir tampa „įstrigusia“ ant stogo, iš kur jos neįmanoma išlaisvinti. Tai satyrinis komentaras apie religinius tikėjimus, kurie siūlo konkrečias, bet neįrodomas pomirtinio gyvenimo vizijas.
- „Šventasis įvykis“ – Ascension. Kai kuriuose šaltiniuose minimas įvykis, vadinamas „Ascension“ (pakilimas), kai kažkas su kopėčiomis surenka visas sielas nuo stogo. Tai dar vienas humoristinis elementas, išjuokiantis religinius išganymo ar atpirkimo ritualus.
- Sektos: Ultimate ir Disc Golf. Kai kurie šaltiniai juokais teigia, kad frisbeetarianizme egzistuoja dvi „sektos“ – Ultimate (komandinis Frisbee žaidimas) ir Disc Golf (Frisbee golfo atmaina), atspindinčios skirtingas Frisbee sporto šakas.
- Parodija ir kritika. Frisbeetarianismas yra skirtas išjuokti religinių doktrinų rimtumą ir dogmatizmą, pabrėždamas, kad tikėjimai apie pomirtinį gyvenimą gali būti tokie pat absurdiški kaip sielos įstrigimas ant stogo.
Frisbeetarianizmas neturi šventraščių, ritualų ar oficialių pasekėjų, tačiau jis kartais minimas kaip gyvenimo būdas tarp Frisbee entuziastų, kurie žaidžia šį žaidimą bet kokiomis sąlygomis, net sniege ar lietuje.
Frisbeetarianizmo simbolika yra minimali, tačiau pagrindinis simbolis yra pati Frisbee lėkštė, kuri siejama su laisve, žaidimu ir lengvabūdiškumu. Stogas, ant kurio „įstringa“ siela, simbolizuoja nepasiekiamumą ir absurdiškumą, būdingą daugeliui religinių naratyvų apie pomirtinį gyvenimą.
Kultūriniu požiūriu frisbeetarianismas atspindi XX a. pabaigos kontrkultūros ir satyrinio humoro dvasią, kai komikai, tokie kaip George’as Carlinas, naudojo humorą kritikuodami visuomenės normas, įskaitant religiją. Palyginti su Pastafarianizmu, kuris buvo sukurtas 2005 metais protestuojant prieš inteligentinio dizaino mokymą mokyklose, frisbeetarianismas yra mažiau populiarus, bet panašiai naudoja absurdą kaip kritikos įrankį.
Frisbeetarianizmas taip pat rado atgarsį socialiniuose tinkluose ir interneto kultūroje. Pavyzdžiui, „Facebook“ egzistuoja puslapiai, tokie kaip „The Church of Frisbeetarianism“, turintys šimtus sekėjų, o „Reddit“ platformoje yra speciali „r/Frisbeetarianism“ bendruomenė. X platformoje taip pat aptinkami įrašai, kuriuose juokais minimas šis tikėjimas.
Kadangi frisbeetarianismas yra parodija, jis nesusiduria su rimta kritika, tačiau kai kurie religiniai žmonės gali laikyti jį įžeidžiančiu dėl religinių tikėjimų išjuokimo. Kita vertus, frisbeetarianizmo ribotumas yra jo siaura auditorija – skirtingai nei Pastafarianizmas, kuris tapo globaliu reiškiniu, frisbeetarianizmas išlieka nišiniu pokštu, labiau siejamu su Carlino gerbėjais ar Frisbee kultūra.
Taip pat kyla klausimų dėl idėjos originalumo. Kai kurie šaltiniai abejoja, ar Carlinas iš tiesų yra frisbeetarianizmo autorius, nes nėra konkrečių įrašų, patvirtinančių, kad jis vartojo šį terminą savo pasirodymuose. Be to, terminas kartais painiojamas su kitais humoristiniais apibrėžimais, pavyzdžiui, su idėja, kad frisbeetarianai valgo tik maistą, kuris gali būti užmestas ant stogo.
Frisbeetarianizmas greičiausiai išliks nišine parodija, neturinčia realios religinės ar filosofinės įtakos. Tačiau jo idėjos gali būti aktualios diskusijose apie religinį skepticizmą ir humoro vaidmenį kritikuojant dogmas. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia frisbeetarianizmui galimybę išlikti kaip memui ar pokštui, ypač tarp tų, kurie vertina satyrinį humorą.
Frisbee sporto populiarėjimas, ypač Ultimate Frisbee ir Disc Golf, taip pat gali netiesiogiai palaikyti frisbeetarianizmo idėją kaip žaismingą kultūrinę nuorodą. Pavyzdžiui, Frisbee bendruomenės gali juokais vadintis „frisbeetarianais“, pabrėždamos savo atsidavimą šiam sportui.
Frisbeetarianismas yra humoristinė parodija, kuri naudoja absurdišką idėją apie sielos įstrigimą ant stogo, kad išjuoktų religinius tikėjimus apie pomirtinį gyvenimą. Nors jis priskiriamas George’ui Carlinui, jo kilmė išlieka šiek tiek miglota, o populiarumas yra ribotas palyginti su kitais parodiniais judėjimais. Lietuvoje frisbeetarianizmas nėra žinomas, tačiau jis galėtų rasti atgarsį tarp humoro ir Frisbee sporto mėgėjų. Kaip ir bet kuri gera satyra, frisbeetarianizmas skatina permąstyti mūsų tikėjimus ir primena, kad kartais geriausias būdas suprasti pasaulį – tai pasijuokti iš jo.