„Ekscesas“ į lietuvių kalbą atkeliavo iš prancūzų kalbos excès, kuris savo ruožtu kilo iš lotyniško excessus – „išėjimas už ribų“, „peržengimas“. Lotynišką žodį sudaro priesaga ex- („iš“, „už“) ir veiksmažodis cedere („eiti“). Taigi, tiesiogine prasme, ekscesas yra „nuėjimas toliau nei leidžiama“.
Įdomu, kad jau senovės Romoje „excessus“ vartotas ne tik kaip blogio sinonimas, bet ir paprasčiausiai apibūdindavo kažką, kas „viršija normą“ – tiek teigiamai (perteklinė gėrybė), tiek neigiamai (perdėta, žalinga).
Nors „ekscesas“ lietuvių kalboje neretai siejamas su skandalais ar nevaldomu elgesiu, tarptautinėje teisėje ir religijoje žodis turi platesnį kontekstą.
Teisėje: Ekscesas apibrėžia elgesį, kai kažkas, pvz., policijos pareigūnas ar karys, „peržengia savo įgaliojimus“ (excess of authority). Dažnai bylose nagrinėjami „ekscesai“ susiję su piktnaudžiavimu valdžia ar pertekliniu smurtu.
Religijoje: Istoriniuose šaltiniuose „ekscesas“ kartais reiškė asketizmo ar religinės praktikos „išsikraipymą“, t. y. per didelį griežtumą ar net savęs žalojimą. Pavyzdžiui, viduramžių bažnyčios dokumentuose kartais paminimi „ekscesai pasninke“ (pernelyg griežtas badavimas) arba „ekstremalūs atgailos veiksmai“, kuriuos Bažnyčia netgi drausdavo kaip žalingus ar nekrikščioniškus.
Kasdienybėje: Įdomu, kad žodis „ekscesas“ gali būti vartojamas ir neutraliai, pvz., „ekscesas sąskaitoje“ (perviršis), tačiau dažniausiai jį sutiksite apibūdinant išsišokimą, nesklandumą ar incidentą.
Viduramžių ekscesai: Vienas iš garsiausių religinių ekscesų – XIII a. Europoje išplitusios vėzdininkų (flagelantų) procesijos. Šie žmonės viešai plakdavosi gatvėse, manydami, kad taip atpirks pasaulio nuodėmes. Bažnyčia šią praktiką pripažino „ekscesu“ – neprotingu ir pavojingu perlenkimu.
Religinės šventės: Katalikų ar stačiatikių šalyse per kai kurias šventes kartais pasitaikydavo „ekscesų“ – žmonės per daug įsijaučia į ritualus, pasitaikydavo konfliktų, persivalgymo ar net pavojingų religinio uolumo proveržių. Senovėje tokie ekscesai buvo rimtai svarstomi bažnytiniuose teismuose.
Politikoje: Prancūzijos revoliucijos metu žodis „ekscesas“ ypač dažnai vartotas apibūdinti situacijas, kai revoliucionieriai peržengdavo žmogiškumo ar įstatymų ribas – pavyzdžiui, masinės giljotinacijos ar bažnyčių naikinimas buvo laikomi „revoliuciniais ekscesais“.
„Ekscesas“ dažnai naudojamas ir perkeltine prasme: „Jo meilė buvo ekscesas“ – t.y., labai stipri, netikėtai užplūdusi ir visus riboženklius peržengusi emocija. Taip pat kalbama apie „ekscesinę laisvę“ ar „ekscesinį gyvenimo džiaugsmą“.