„Theotokos“ (gr. Θεοτόκος) yra graikų terminas, kuris reiškia „Dievo Gimdytoja“ arba „Tas, kuris pagimdė Dievą“. Šis titulas buvo suteiktas Mergelei Marijai krikščioniškoje tradicijoje, pabrėžiant jos ypatingą vaidmenį gimdant Jėzų Kristų – Dievą tapusį žmogumi. Šis terminas yra viena iš svarbiausių dogmų Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčiose, ypač kalbant apie Jėzaus dieviškumą ir Marijos, kaip Jo motinos, svarbą.
Theotokos titulą patvirtino 431 m. įvykęs Efeso Susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie Jėzaus prigimtį. Nestoras, tuo metu Konstantinopolio patriarchas, teigė, kad Marija turėtų būti vadinama „Kristotokos“ – „Kristaus Gimdytoja“, nes, jo manymu, ji pagimdė žmogų Jėzų, o ne Dievą. Tačiau šį požiūrį atmetė Efeso Susirinkimas, kuris paskelbė, kad Jėzus Kristus yra ir tikras žmogus, ir tikras Dievas nuo pat savo prasidėjimo momento, todėl Marija teisingai vadinama Theotokos – Dievo Gimdytoja.
Ši dogma patvirtino, kad Kristus turi dvi prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją – kurios yra neatskiriamai sujungtos viename asmenyje. Tai reiškia, kad Marija pagimdė ne tik žmogų Jėzų, bet ir Dievą, nes Kristus nuo pradžios yra Dievo Sūnus.
Theotokos titulas ypač gerbiamas Rytų Ortodoksų Bažnyčioje, kur Marija laikoma užtarėja ir ypatinga globėja. Ji dažnai vaizduojama ikonos formoje su kūdikiu Jėzumi ant rankų, simbolizuojant jos motinišką vaidmenį ne tik Jėzaus, bet ir visų tikinčiųjų gyvenime.
Katalikų Bažnyčioje Marijos, kaip Theotokos, šventė yra švenčiama sausio 1 dieną – Dievo Gimdytojos Marijos iškilmė. Ši diena pabrėžia Marijos svarbą Kristaus išganymo istorijoje ir jos ypatingą vietą krikščionijoje.
Theotokos titulas taip pat buvo pagrindinis argumentas daugelyje Marijos dogmų, įskaitant jos nekaltą prasidėjimą ir dangun ėmimą.
Efeso Susirinkimo sprendimas patvirtinti „Theotokos“ titulą buvo ne tik teologinis, bet ir politinis žingsnis, stiprinantis krikščionybės vienybę prieš pagonybės ir kitų krikščionybės krypčių iššūkius. Šis titulas pabrėžia Jėzaus Kristaus unikalią prigimtį – vieną asmenį, turintį dvi prigimtis: dieviškąją ir žmogiškąją. Nestorio klaidinga doktrina, atskirianti Jėzaus dieviškumą nuo žmogiškumo, sukėlė didelį nerimą Bažnyčioje, nes paneigė Jėzaus išpirkimo galimybę. Šventoji Marija, tapusi Dievo Motina, yra ne tik Jėzaus motina, bet ir viso pasaulio motina, pagal katalikų ir ortodoksų tradicijas. Jos vaidmuo yra nepaprastai svarbus krikščionių tikėjime, nes per ją Dievas įžengė į žmonijos istoriją.Šv. Atanazas Aleksandrietis rašė apie Marijos vaidmenį, sakydamas, jog ji yra „visų šventųjų Motina“. Šis teiginys pabrėžia ne tik jos santykį su Jėzumi, bet ir jos tarpininkavimo vaidmenį tarp Dievo ir žmonių. „Theotokos“ titulas nėra vien tik garbės ženklas, bet ir teologinė tiesa, apibrėžianti Jėzaus Kristaus prigimtį ir jo išpirkimo darbą. Mums, kaip tikintiesiems, svarbu suprasti Theotokos vaidmenį, kad galėtume giliau suvokti Jėzaus Kristaus paslaptį ir jo meilę žmonijai. Šventosios Marijos gyvenimas ir jos vaidmuo Jėzaus gyvenime yra nuolatinis įkvėpimo ir vilties šaltinis visiems krikščionims. Tikėjimas Marijos tarpininkavimu ir jos maldos galia yra giliai įsišaknijęs krikščionių tradicijoje.