Žodis „depresija“ kilęs iš lotynų kalbos termino „deprimere“, kuris sudarytas iš priešdėlio „de-“ (žemyn) ir veiksmažodžio „premere“ (spausti, slėgti). Iš pradžių šis žodis buvo vartojamas fiziniam nuslopinimui ar nuleidimui apibūdinti, tačiau vėliau, ypač nuo XIX a., jis įgijo psichologinę reikšmę, nusakydamas emocinį liūdesį, energijos trūkumą ar dvasinį nuosmukį.
Depresija – tai būsena, kuriai būdingas gilus liūdesys, beviltiškumo jausmas, motyvacijos stoka ir dažnai fizinis išsekimas. Religiniame požiūryje depresija gali būti vertinama kaip sielos kančia, tikėjimo išbandymas arba kvietimas ieškoti gilesnės prasmės. Skirtingos tradicijos siūlo įvairius būdus, kaip įveikti šią būseną – per maldą, bendruomenę ar savirefleksiją.
Religijose depresija dažnai laikoma žmogaus dvasinio kelio dalimi, kuri gali tapti galimybe augti, jei yra tinkamai suprasta ir įveikta. Štai keletas istorijų ir citatų, iliustruojančių, kaip skirtingos religinės tradicijos nagrinėja šį fenomeną:
Krikščionybė
Krikščionybėje depresija siejama su dvasiniu išbandymu ar „sielos tamsiąja naktimi“, kaip ją vadino mistikai. Biblijoje randama paguodos žodžių tiems, kurie kenčia:
„Viešpats yra arti tų, kurių širdys sudužusios, ir gelbsti tuos, kurių dvasia palaužta.“ (Psalmė 34:18)
Istorija: Šventasis Ignacas Lojola, Jėzuitų ordino įkūrėjas, savo gyvenime patyrė gilią depresiją, kurią jis pavadino „dvasine sausra“. Per maldą ir dvasinius pratimus jis išmoko atpažinti šias būsenas kaip kvietimą labiau pasitikėti Dievu, o ne pasiduoti beviltiškumui.
Islamas
Islame liūdesys ir kančia laikomi natūralia gyvenimo dalimi, tačiau tikintieji raginami ieškoti paguodos per maldą ir atsidavimą Alachui. Korane sakoma:
„Po sunkumų ateina palengvėjimas.“ (Koranas, 94:6)
Istorija: Pasakojama apie sufijų mokytoją, kuris pastebėjo, kad vienas jo mokinių nuolat liūdi. Jis liepė mokiniui kasdien atlikti dhikr (Dievo vardo kartojimą) ir dalintis maistu su vargšais. Laikui bėgant mokinys atrado, kad bendruomenės parama ir dvasinė praktika padėjo jam išbristi iš depresijos.
Budizmas
Budizme depresija siejama su prisirišimu prie iliuzinio „aš“ ir gyvenimo nepastovumo nesuvokimu. Meditacija ir sąmoningumas padeda išsilaisvinti iš šių kančių. Dhammapadoje sakoma:
„Protas, kuris išmokytas, nurimsta; jis nei džiaugiasi, nei liūdi.“
Istorija: Vienas budistų vienuolis pasakojo apie mokinį, kuris kentėjo nuo gilaus liūdesio po artimo žmogaus netekties. Mokytojas mokė jį medituoti, stebint savo mintis kaip debesis, kurie praeina, ir priimti liūdesį be pasipriešinimo. Per laiką mokinys atrado vidinę ramybę, suvokdamas, kad kančia yra laikina.