Dekalogas, tai vienas labiausiai atpažįstamų religinių ir etinių terminų pasaulyje, nors pats žodis retai skamba kasdienėje kalboje. Kai išgirsti „dekalogas“, dažniausiai kalbama apie garsiuosius Dešimt Dievo įsakymų, bet žodžio reikšmė, istorija ir kelias iki šių dienų – daug įvairesnis, nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
Žodis dekalogas atėjo į lietuvių ir daugelį kitų Europos kalbų iš senosios graikų kalbos:
- δέκα (deka) – reiškia „dešimt“
- λόγος (logos) – „žodis“, „sakymas“, „įsakymas“, „priesakas“
Taigi, pažodžiui dekalogas (nedarykite klaidos rašydami dekologas) – tai „dešimt žodžių“ arba „dešimt sakymų“. Šį terminą graikiškoje Biblijos Septuagintoje vartota apibūdinti Dešimčiai Dievo įsakymų, kuriuos Mozė gavo ant Sinajaus kalno.
Dekalogas kaip sąvoka pirmą kartą paminėta Senojo Testamento knygose – Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo (Deuteronomio). Pagal tradiciją, Mozė šiuos įsakymus gavo iš Dievo, kai ant Sinajaus kalno „Dievas tarė visus šiuos žodžius“ (Iš 20,1). Pats Biblijoje naudotas terminas yra Aseret ha-Dibrot (hebrajiškai: עֲשֶׂרֶת הַדִּבְּרוֹת) – „dešimt žodžių“.
Graikų filosofai, vėliau ir krikščionių teologai, pradėjo vartoti terminą „dekalogas“ kaip trumpinį visiems moraliniams įstatymams apibūdinti. Vėliau šis žodis tapo universaliu ir kitose kultūrose – kartais net visiškai pasaulietinėse srityse (pvz., „keliautojo dekalogas“, „žurnalisto dekalogas“ ir pan.).
Dešimt Dievo įsakymų laikomi universaliu moralės pagrindu tiek žydų, tiek krikščionių tradicijoje, o jų variacijos egzistuoja ir islamo teisėje bei įvairiose pasaulio kultūrose. Šie įsakymai apima tiek žmogaus santykį su Dievu (pirmoji lentelė), tiek su kitais žmonėmis (antroji lentelė). Yra įdomių skirtumų, kaip šiuos įsakymus skaičiuoja skirtingos konfesijos (katalikai, protestantai, žydai).
Dekalogas paveikė Vakarų teisę, etiką, literatūrą, net ir meną – nuo Michelangelo Sinajaus lentelių iki šiuolaikinių kino filmų („Dekalogas“ – garsus lenkų režisieriaus Krzysztofo Kieślowskio serialas).
Įdomios istorijos
- Akmuo ir ugnis: Tradicijoje teigiama, kad Mozė gavo dvi akmens lenteles, ant kurių Dievas savo pirštu užrašė Dekalogą. Yra pasakojimų, kad šie žodžiai buvo įdeginti ne į paviršių, bet kiaurai per lentelę.
- Dekalogas be religijos: XIX–XX a. įvairios pasaulietinės ideologijos bandė kurti savo „dekalogus“: pavyzdžiui, socialistų, skautų ar net dviratininkų „dešimt priesakų“. Tai tapo universaliu, šiek tiek ironišku būdu pasakyti: „Štai svarbiausios taisyklės.“
- Paminklai ir ginčai: JAV ir kitose šalyse Dekalogo lentelės dažnai statomos viešose vietose – dėl to ne kartą kilo teisiniai ginčai, nes kilo klausimas, ar galima religinius simbolius rodyti viešoje erdvėje.
Citatos
- Mozė apie Dievą:
„Ir parašė Viešpats ant lentelių, ką buvo kalbėjęs jums ant kalno iš ugnies… dešimt žodžių.“ (Pakartoto Įstatymo 10,4) - Immanuelis Kantas:
„Dekalogas yra amžinas dorovės branduolys, neišsemiamas išminties šaltinis.“ - Mikalojus Daukša:
„Ne be reikalo Mozė nuo Dievo gavo lenteles – kad žmonės neužmirštų doros.“
Dekalogas – žodis, kurio šaknys siekia graikų kalbą ir Senąjį Testamentą, bet jo atgarsiai sklinda iki šių dienų: tiek bažnyčiose, tiek sekuliarioje visuomenėje, net ir šiuolaikiniuose popkultūros tekstuose. Tai 10 žodžių, 10 taisyklių, kurios formavo milijonų žmonių moralę, teises ir savimonę. O gal ir tavo kasdienybės „dekalogas“ yra arčiau, nei galvoji?