Deizmas – tai filosofinė ir religinė pasaulėžiūra, teigianti, kad egzistuoja aukščiausia būtybė arba dievas, sukūręs visatą, tačiau po sukūrimo nesikiša į jos veikimą ar žmonių gyvenimus. Deizmas pabrėžia protą, gamtos dėsnius ir atmeta antgamtinius įvykius ar dieviškus apreiškimus, būdingus tradicinėms religijoms.
Pagrindinės savybės:
- Dievas kaip kūrėjas: Deistai tiki, kad dievas (dažnai vadinamas „Didžiuoju Architektu“) sukūrė visatą su tobulais gamtos dėsniais, kurie veikia savarankiškai.
- Nesikišimas: Dievas nelaiko visatos prižiūrėtoju, todėl nėra stebuklų, pranašysčių ar tiesioginio dieviško įsikišimo.
- Protas ir mokslas: Deizmas remiasi racionalumu, o dievo egzistavimas dažnai grindžiamas gamtos tvarka ir sudėtingumu, o ne šventaisiais raštais.
- Religijos kritika: Deistai dažnai atmeta organizuotų religijų dogmas, ritualus ar tarpininkavimą tarp žmogaus ir dievo.
Kilmė ir istorinis kontekstas:
- Terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „deus“ (dievas) ir išpopuliarėjo XVII–XVIII a. Europoje, ypač Apšvietos epochoje.
- Deizmas buvo reakcija į griežtas krikščionybės doktrinas ir religinius konfliktus, skatinamas tokių filosofų kaip John Locke, Voltaire, Jean-Jacques Rousseau ir Thomas Paine.
- JAV deizmas turėjo įtakos kai kuriems įkūrėjams, pvz., Benjaminui Franklinui ir Thomas Jeffersonui, kurie tikėjo racionaliu dievu, bet skeptiškai vertino tradicinę religiją.
Pavyzdžiai:
- Gamtos analogija: Deistai dažnai vartoja „laikrodžio meistro“ metaforą – dievas sukūrė visatą kaip laikrodį, nustatė jo mechanizmą ir paliko veikti savarankiškai.
- Apšvietos idėjos: Voltaire savo raštuose šaipėsi iš krikščioniškų dogmų, bet tikėjo racionaliu dievu, kurį galima pažinti per gamtos tyrimą.
Skirtumai nuo kitų sistemų:
- Teizmas: Tiki dievu, kuris aktyviai dalyvauja pasaulyje (pvz., krikščionybė, islamas).
- Ateizmas: Netiki jokiu dievu.
- Panteizmas: Dievą tapatina su pačia visata ar gamta, o deizmas laiko dievą atskira nuo kūrinijos esybe.
- Monolatrija: Garbina vieną dievą, pripažindama kitų egzistavimą, o deizmas dažniausiai pripažįsta tik vieną kūrėją.
Lietuvių mitologijoje deizmo atitikmens nėra, nes pagoniškoji religija buvo politeistinė, o vėliau dominavo krikščionybė. Tačiau XIX–XX a. inteligentija, paveikta Apšvietos idėjų (pvz., Jonas Basanavičius), galėjo simpatizuoti racionaliems tikėjimo modeliams, panašiems į deizmą, nors tiesioginių deizmo apraiškų Lietuvoje mažai.
Deizmas skatino mokslinį mąstymą ir religinę toleranciją, padėdamas pagrindą sekuliarizacijai ir moderniai filosofijai. Jis pabrėžia žmogaus atsakomybę už savo veiksmus, nes dievas nelaikomas tiesioginiu vadovu ar teisėju.