Graikiškas žodis Christotokos reiškia „Kristaus Motina“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti teologiškai priimtina – juk Mergelė Marija pagimdė Kristų. Tačiau ankstyvojoje Bažnyčioje šis titulas tapo aštraus ir esminio ginčo objektu, atskleidusiu gilesnius nesutarimus dėl pačios Kristaus tapatybės.
Nestorijus, Konstantinopolio patriarchas, teigė, kad Jėzuje Kristuje yra dvi atskiros prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji – ir jos egzistuoja kaip atskiri asmenys, kurie tik „susijungę“. Dėl to jis atmetė tradicinį Marijos titulą Theotokos („Dievo Motina“), siūlydamas vietoje jo vartoti Christotokos („Kristaus Motina“). Nestoriaus manymu, Marija pagimdė tik žmogiškąją Kristaus prigimtį, o ne amžinąjį Dievo Sūnų.
Tokia pozicija išprovokavo stiprią reakciją iš kitų Bažnyčios tėvų, ypač Aleksandrijos patriarcho Kirilo. Jis matė, kad Nestoriaus mokymas skiria Kristų į dvi figūras – viena žmogiška, kita dieviška – ir taip sugriauna Kristaus vienybę. Kirilas pabrėžė, kad nuo pat prasidėjimo Kristus yra vienas asmuo, turintis dvi prigimtis, kurios nesusilieja, bet ir neišsiskiria – todėl Marija pagimdė Dievą, tapusį žmogumi.
Šis ginčas peraugo į didžiausią teologinę krizę V a. pradžioje ir buvo svarstomas 431 metais sušauktame Efeso visuotiniame susirinkime. Ten Nestoriaus mokymas buvo pasmerktas kaip klaidingas, o Theotokos titulas patvirtintas kaip tikėjimo norma. Susirinkimas paskelbė, kad tas pats Jėzus Kristus yra vienas asmuo – ir Dievas, ir žmogus, todėl Marija iš tiesų yra Dievo Motina.
Ginčas tarp Christotokos ir Theotokos nėra tik semantinis skirtumas – tai klausimas apie tai, ar tikrai Dievas įsikūnijo, ar tik „prisijungė“ prie žmogaus kūno. Bažnyčia atsakė aiškiai: Dievas ne tik pasirodė kaip žmogus, bet tikrai gimė, augo ir kentėjo kaip vienas iš mūsų. Todėl Christotokos tėra pusė tiesos – o pusė tiesos teologijoje gali tapti visa erezija.
Šis ginčas baigėsi tuo, kad Nestorijus buvo pašalintas iš pareigų ir ištremtas, o jo mokymas oficialiai pripažintas erezija. Efeso susirinkimas 431 metais patvirtino, kad Kristus yra vienas asmuo – Dievas ir žmogus neatskiriamai vienybėje, ir kad Marija tikrai yra Theotokos – Dievo Motina. Taip buvo įtvirtinta ne tik Marijos vieta Bažnyčios tikėjime, bet ir pati krikščioniškoji Kristaus samprata, kuri tapo kertiniu dogmatinės teologijos akmeniu visiems vėlesniems amžiams.