Vienas garsiausių ir žinomiausių Caravaggio darbų yra „Mergelės Marijos mirtis“ (Death of the Virgin, apie 1606 m.). Šis paveikslas, skirtas Santa Maria della Scala bažnyčiai Romoje, vaizduoja Švč. Mergelės Marijos mirties sceną ir išsiskiria savo dramatizmu, natūralizmu bei chiaroscuro (šviesotamsos) efektu, kuriam Caravaggio buvo žinomas.
Paveiksle matome Mariją, gulinčią negyvą ant lovos, apsuptą apaštalų ir Marijos Magdalietės. Jų veiduose atsispindi gilus sielvartas, šokas ir neviltis. Tai nėra idealizuota scena – Marija vaizduojama kaip paprasta, mirtinga moteris, be tradicinių dieviškumo simbolių, kas tuo metu buvo neįprasta religinėje dailėje.
Kompozicija ir emocija
- Marija vaizduojama labai natūralistiškai, pavargusi, be jokios mistifikacijos ar šventumo švytėjimo.
- Apaštalai atrodo paprasti, prislėgti gedintys žmonės, o ne dieviškieji išrinktieji, kaip buvo įprasta vaizduoti religinėje tapyboje.
- Marijos Magdalietė, esanti paveikslo priekyje, giliai panirusi į liūdesį, pridengusi veidą.
Kai paveikslas buvo pristatytas Santa Maria della Scala bažnyčiai Romoje, jis buvo atmestas ir pašalintas, nes sukėlė didelį pasipiktinimą tarp dvasininkijos.
Kodėl kilo skandalas?
- Per didelis natūralizmas – Marija pavaizduota be tradicinių dieviškumo simbolių, labiau primena paprastą valstietę nei šventąją motiną.
- Legenda apie modelį – Pasak gandų, Caravaggio naudojo skenduolės kūną, kaip modelį Marijai vaizduoti. Tai buvo laikoma šventvagišku ir nepagarbiu gestu.
- Per didelis emocinis skausmas – Apaštalai ir Magdalietė vaizduojami su tikru, žemišku sielvartu, kas buvo neįprasta religiniams kūriniams.
Po atmetimo paveikslą įsigijo garsus kolekcininkas Vincenzo Gonzaga, Mantujos kunigaikštis, o vėliau jis atiteko Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV kolekcijai. Dabar jis eksponuojamas Louvre muziejuje Paryžiuje.
Caravaggio meistriškai naudojo savo garsųjį chiaroscuro (stiprų šviesos ir tamsos kontrastą), kuris sustiprina paveikslo dramatiškumą ir sielvarto atmosferą. Marija ir apaštalai yra ryškiai apšviesti, o fonas ir aplinka grimzta į šešėlį – tai simbolizuoja mirties neišvengiamumą ir transcendentinę reikšmę.
Skirtingai nei ankstesniuose religinės tapybos kūriniuose, Caravaggio pasirinko realistiškai vaizduoti emocijas – vietoj mistinių elementų, jis rodė tikrą skausmą ir netektį, taip padarydamas sceną artimą žiūrovui.
Kompozicija ir įtampa
- Horizontali Marijos figūra suformuoja kompozicijos centrą, o aplink ją išsidėstę apaštalai ir Magdalietė kuria sielvarto ir judesio jausmą.
- Naudojama Raudona spalva (audeklas viršuje) simbolizuoja kančią ir atgailą.
Nors „Mergelės Marijos mirtis“ buvo atmesta savo laiku, šiandien ji laikoma vienu svarbiausių baroko epochos šedevrų, kuris turėjo įtakos vėlesniems dailininkams, tokiems kaip Rembrandtas ir Velázquezas.
Kodėl šis paveikslas svarbus?
- Tai vienas radikaliausių religinės dailės pokyčių – vietoj idealizuotos dangiškos scenos Caravaggio pasirinko tikrą, žmogišką mirtingumo vaizdavimą.
- Įtvirtino naują realizmo standartą mene – paveikė ne tik religinę tapybą, bet ir portretų bei istorinių scenų vaizdavimą.
- Sukėlė diskusijas apie meno ir religijos santykį – ar tikėjimas turi būti idealizuotas, ar gali būti rodomas su visais žmogiškais jausmais ir kančia?
„Mergelės Marijos mirtis“ yra drąsus meninis pareiškimas. Caravaggio išdrįso atskleisti žmogaus mirtingumą ir emocinį skausmą taip, kaip niekas iki tol. Nepaisant savo prieštaringos istorijos, šiandien šis kūrinys yra laikomas vienu didžiausių baroko meno šedevrų, kuris vis dar kelia diskusijas ir žavi žiūrovus visame pasaulyje.
