Buraq – tai vienas žymiausių mitinių gyvūnų islame. Jis apibūdinamas kaip sparnuotas žirgas arba gyvūnas, buvęs „baltesnis už sniegą, greitesnis už žaibą“, dažnai vaizduojamas su žmogaus galva ar veidu, kartais – su moters bruožais, ir ilgais sparnais. Pats pavadinimas „buraq“ arabiškai reiškia „žaibas“, pabrėžiant jo nepaprastą greitį.
Buraq kilmė siejama su islamo šventaisiais tekstais, pirmiausia su pranašo Mahometo nakties kelionės (isrā’ wa-l-mi‘rādž) istorija, aprašyta Korane ir hadisuose (pranašo pasakojimuose). Tikima, kad Dievas atsiuntė Buraq kaip transportą pranašui Mahometui.
Buraq atliko ypatingą užduotį – legendinę nakties kelionę. Pranašas Mahometas buvo nuneštas Buraq sparnais iš Mekos į Jeruzalę, kur meldėsi kartu su kitais pranašais (Abraomu, Mozė, Jėzumi), ir iš ten Buraq jį nuskraidino pro dangų sluoksnius iki pat Dievo, kur Mahometas gavo nurodymus dėl musulmonų maldų (ši kelionė vadinama Mi‘radžu). Šis pasakojimas turi didžiulę reikšmę musulmonų tikėjimui, o Jeruzalėje esančios Al-Aksos mečetė laikoma vieta, kur Mahometas pradėjo dangiškąją kelionę.
Citatos:
„Tada atvedė man Buraq – baltesnį už sniegą ir greitesnį už žaibą, tai gyvūnas, kuris žengia tiek, kiek mato jo akis.“
(Hadisas, Sahih al-Bukhari)
Buraq nėra detaliai aprašytas Korane, bet vėlyvesnėse tradicijose minimas kaip žirgas su sparnais, kartais su žmogaus ar net moters veidu, labai dažnai su paukščio sparnais, kartais – su uodega kaip arklio.
Buraq nėra žuvęs ar prarastas – tradicijose jo likimas lieka atviras. Tikima, kad jis atliko savo ypatingą užduotį ir grįžo į dangų. Islame Buraq lieka kaip simbolis dieviškos pagalbos ir nuostabaus greičio, kartais minimas su angelais kaip ypatingas Dievo kūrinys.
Įdomūs faktai:
- Persų miniatiūrose Buraq dažnai vaizduojamas kaip nuostabaus grožio būtybė, puošta brangakmeniais.
- Buraq vardas dažnai vartojamas poetinėje ir meninėje kalboje kaip greičio ir dangiško įkvėpimo simbolis.
- Pranašo kelionės naktį (Miradžas) minėjimas yra vienas svarbiausių religinių įvykių islame.