Betliejaus žvaigždė yra vienas iš reikšmingiausių krikščionių simbolių, siejamų su Jėzaus gimimu. Ji minima Evangelijoje pagal Matą kaip dangiškasis ženklas, vedęs Išminčius (Tris Karalius) į Betliejų, kur gimė Kristus. Ši žvaigždė simbolizuoja dieviškąją šviesą, apreiškimą ir Dievo vadovavimą.
Betliejaus žvaigždės įvaizdis kildinamas iš Evangelijos pagal Matą (2:1–12), kur aprašoma, kaip Išminčiai iš Rytų, vadovaujami „Jo žvaigždės“, atvyko pagerbti naujagimio Jėzaus. Žodis „žvaigždė“ (gr. astēr) graikų kalboje reiškia šviesulį danguje, kuris gali būti ne tik žvaigždė, bet ir kometa, planeta ar kitas dangaus kūnas. Senajame Testamente žvaigždės dažnai siejamos su dieviškuoju vadovavimu ar pranašystėmis, pavyzdžiui, Skaičių knygoje (24:17): „Žvaigždė kils iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio.“ Ši eilutė krikščionių tradicijoje interpretuojama kaip Mesijo atėjimo pranašystė, susieta su Betliejaus žvaigžde.
Kultūriniame kontekste žvaigždės senovės Artimuosiuose Rytuose buvo laikomos dieviškais ženklais, rodančiais svarbius įvykius. Babiloniečių ir persų astrologai stebėjo dangų, ieškodami pranašysčių, todėl Išminčių kelionė, vedama žvaigždės, atspindi to meto pasaulėžiūrą.
Krikščionių teologijoje Betliejaus žvaigždė turi kelias pagrindines reikšmes:
- Dieviškasis apreiškimas: Žvaigždė yra Dievo ženklas, skelbiantis Mesijo gimimą ne tik Izraeliui, bet ir pagonių tautoms, kurias atstovauja Išminčiai.
- Šviesa tamsoje: Žvaigždė simbolizuoja Kristų kaip „pasaulio šviesą“ (Jn 8:12), įveikiančią nuodėmės ir nežinojimo tamsą.
- Vadovavimas: Kaip žvaigždė vedė Išminčius, taip Dievas veda tikinčiuosius per tikėjimą ir malonę.
- Pranašystės išsipildymas: Žvaigždė siejama su Senojo Testamento pranašystėmis, patvirtinančiomis Jėzaus kaip Mesijo tapatybę.
Teologai, tokie kaip šv. Augustinas, pabrėžė, kad žvaigždė buvo ne tik fizinis reiškinys, bet ir dvasinis simbolis, kviečiantis visus ieškoti Kristaus. Augustinas rašė: „Žvaigždė švietė danguje, kad širdys rastų kelią į Dievo Sūnų.“
Biblinis kontekstas
Evangelijoje pagal Matą (2:1–12) aprašoma:
„Jėzui gimus Betliejuje, Judėjoje, karaliaus Erodo dienomis, štai išminčiai iš Rytų atvyko į Jeruzalę, klausdami: ‘Kur yra gimusis žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome Jį pagarbinti.’ […] Žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma jų, kol sustojo ties vieta, kur buvo kūdikis.“
Šis pasakojimas pabrėžia žvaigždės kaip aktyvaus dieviškojo įsikišimo simbolį – ji ne tik pasirodo, bet ir juda, vesdama Išminčius. Tekste neužsimenama apie žvaigždės prigimtį, todėl ji tapo įvairių interpretacijų objektu.
Mokslinės ir teologinės interpretacijos
Betliejaus žvaigždės prigimtis kelia diskusijas tarp teologų, istorikų ir astronomų. Pagrindinės hipotezės:
- Kometa: Kai kurie mano, kad žvaigždė galėjo būti kometa, pavyzdžiui, Halio kometa, matyta apie 12–11 m. pr. Kr. Kometos buvo laikomos svarbių įvykių pranašais.
- Planetinė konjunkcija: Astronomai, tokie kaip Johannes Kepler, siūlė, kad žvaigždė galėjo būti Jupiterio ir Saturno konjunkcija, įvykusi apie 7–6 m. pr. Kr. Jupiteris simbolizavo karališkumą, o Saturnas – Izraelį.
- Supernova: Kita teorija teigia, kad tai galėjo būti supernova – ryškus žvaigždės sprogimas, matomas ilgą laiką.
- Stebuklingas reiškinys: Daugelis teologų, įskaitant šv. Joną Auksaburnį, laikė žvaigždę надприродным явлением, Dievo sukurtu specialiai Išminčiams vesti. Auksaburnis teigė: „Tai nebuvo paprasta žvaigždė, nes ji judėjo ir sustojo pagal Dievo valią.“
Nepaisant mokslinių teorijų, krikščionių tradicija pabrėžia žvaigždės simbolinę, o ne fizinę prigimtį, akcentuodama jos vaidmenį kaip dieviškojo apreiškimo ženklą.
Betliejaus žvaigždė mene ir ikonografijoje
Betliejaus žvaigždė yra dažnas motyvas krikščionių mene, ypač vaizduojant Kristaus Gimimo scenas:
- Ankstyvoji krikščionybė: IV–VI a. katakombų freskose ir sarkofaguose žvaigždė dažnai vaizduojama kaip spinduliuojantis šviesos taškas virš prakartėlės, simbolizuojantis dieviškąją šlovę.
- Bizantijos menas: Hagia Sophia mozaikose (VI–IX a.) žvaigždė kartais vaizduojama kaip aureolė virš Švč. Mergelės Marijos, pabrėžiant Jėzaus dieviškumą.
- Viduramžių menas: Gotikiniuose vitražuose, pavyzdžiui, Šartro katedroje (XIII a.), žvaigždė vaizduojama kaip ryškus spindulys, vedantis Išminčius. Romaninėse freskose, tokiose kaip Santa Maria de Taüll (XII a.), ji dažnai yra stilizuota, apsupta angelų.
- Renesansas: Dailininkai, tokie kaip Giotto di Bondone, savo freskoje „Išminčių pagarbinimas“ (1305, Scrovegni koplyčia) pavaizdavo žvaigždę kaip kometą, galimai įkvėpti Halio kometos, matytos 1301 m.
Žvaigždės atvaizdai dažnai buvo simetriški, atspindintys dieviškąją tvarką, kaip aptarta ankstesnėse temose apie geometriją ir simetriją.
Trijų Karalių šventė
Betliejaus žvaigždė yra pagrindinis Epifanijos (Trijų Karalių) šventės, švenčiamos sausio 6 d., simbolis. Ši šventė paminima Išminčių kelionę ir jų pagarbą Jėzui, pabrėždama žvaigždės kaip vadovaujančios šviesos reikšmę. Tradicijose, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje, vaikai neša žvaigždės formos žibintus, simbolizuodami Išminčių kelionę.
Šv. Augustinas
Šv. Augustinas savo pamoksle apie Epifaniją rašė: „Žvaigždė buvo Dievo pirštas, rodantis kelią į Jo Sūnų. Ji švietė ne tik Išminčiams, bet visiems, ieškantiems tiesos.“
Šv. Jonas Auksaburnis
Šv. Jonas Auksaburnis (347–407) pabrėžė žvaigždės надприродную prigimtį: „Ji nebuvo žvaigždė, kaip kitos danguje, bet Dievo šviesa, nusileidusi žemėn, kad parodytų Kristų.“
Šiuolaikinės interpretacijos
Popiežius Benediktas XVI savo knygoje „Jėzus iš Nazareto: vaikystės istorijos“ aptarė Betliejaus žvaigždę kaip simbolį, kviečiantį visus žmones, nepriklausomai nuo kilmės, ieškoti Kristaus. Jis rašė: „Žvaigždė yra Dievo kvietimas, šviečiantis kiekvienai širdžiai.“
Betliejaus žvaigždė išlieka galingu simboliu šiuolaikiniame pasaulyje, ypač per Kalėdų laikotarpį. Ji dažnai vaizduojama ant kalėdinių eglučių viršūnių ar dekoracijose, simbolizuodama viltį ir dieviškąjį vadovavimą. Astronomijoje žvaigždės paslaptis tebekelia susidomėjimą, o mokslininkai toliau tyrinėja galimus dangaus reiškinius, susijusius su Jėzaus gimimu.
Kultūroje Betliejaus žvaigždė įkvepia literatūrą ir meną. Pavyzdžiui, C. S. Lewis savo knygoje „Kosminė trilogija“ naudoja žvaigždžių simboliką, siejamas su dieviškuoju apreiškimu, o šiuolaikiniai kalėdiniai himnai, tokie kaip „O Little Town of Bethlehem“, mini žvaigždę kaip šviesą, vedančią į Kristų.