Alegorija yra literatūros arba meno kūrinys, kuriame personažai, įvykiai, objektai ar net visa istorija turi simbolinę prasmę, kuri perteikia gilesnę, dažnai moralinę, filosofinę ar politinę idėją. Kitaip tariant, alegorija yra pasakojimas, kuris veikia dviem lygmenimis: tiesioginiu (paviršutiniu) ir simboliniu. Per simbolius, metaforas ir veikėjų elgesį perteikiamos sudėtingesnės mintys arba universalios tiesos.
Vienas garsiausių alegorijos pavyzdžių yra Platono „Olos alegorija“, kurioje kaliniai, uždaryti oloje, mato tik šešėlius ant sienos ir mano, kad tai yra tikrovė. Ši alegorija simbolizuoja žmogaus nežinojimą ir tiesos ieškojimą.
Kitas žymus pavyzdys – Dantės „Dieviškoji komedija“, kurioje Dantė keliauja per pragarą, skaistyklą ir rojų. Šios kelionės simbolizuoja žmogaus sielos kelionę į išsigelbėjimą ir tiesą.
Alegorijos padeda autoriams išreikšti sudėtingus konceptus, dažnai užslėptai, todėl skaitytojas turi įžvelgti gilesnę prasmę už tiesioginių įvykių ar personažų.
Daugelis religinių tekstų ir meno kūrinių yra alegorijų pavyzdžiai. Biblijos istorijos, pavyzdžiui, dažnai interpretuojamos alegoriškai, siekiant atskleisti dvasines tiesas. Pavyzdžiui, Mozės išvedimas iš Egipto gali būti suprantamas kaip alegorija apie Dievo išvadavimą žmonijos iš nuodėmės. Jėzaus gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas taip pat dažnai traktuojamas alegoriškai, simbolizuojant žmogaus santykį su Dievu ir dvasinį atgimimą. Krikščionybėje, Jėzaus palyginimai, kaip antai, palyginimas apie sėjėją, yra puikūs alegorijų pavyzdžiai, kuriuose kiekvienas elementas turi simbolinę reikšmę, atskleidžiančią dvasines tiesas apie tikėjimą, meilę ir Dievo karalystę.Augustinas savo darbuose dažnai naudojo alegoriją, aiškindamas Biblijos tekstus. Jis tikėjo, kad Šventasis Raštas turi kelis aiškinimo lygius – tiesioginį ir alegorinį. Ši alegorinė interpretacija leidžia atrasti gilesnę dvasinę prasmę, kuri nėra akivaizdi paviršutiniškai skaitant tekstą. „Raštas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jo dvasinę prasmę, o ne tik į raidę“, – teigė Augustinas. Kiti religiniai tekstai, pavyzdžiui, Koranas, taip pat gali būti interpretuojami alegoriškai, siekiant suprasti gilesnes dvasines tiesas ir Dievo valią. Alegorija leidžia religinėms idėjoms tapti labiau prieinamomis ir įsimintinomis, perteikiant sudėtingas koncepcijas per paprastas istorijas ir simbolius. Taigi, alegorija tampa galingu įrankiu religinėje komunikacijoje ir dvasiniame augime.