Jona yra pranašas, kurio istorija aprašyta Jono knygoje Senojo Testamente. Jo pasakojimas rodo, kaip jis pabėgo nuo Dievo įsakymo eiti į Ninivę ir pranašauti miestui apie artėjančią bausmę. Ši istorija yra puikus pavyzdys, kaip žmogus gali bandyti pabėgti nuo Dievo valios, tačiau Dievas, kaip visagalis, negali būti apgaunamas.
Jona bėga nuo Dievo
- Dievo įsakymas:
Dievas įsakė Jonai eiti į Ninivę, didelį asirų miestą, ir pranašauti prieš jį, nes jų nuodėmės pasiekė aukščiausią lygį. Jono 1:1-2:
„Viešpats tarė Jonui, Amatai sūnui: ‘Kelkis, eik į Ninivę, didį miestą, ir paskelbk jam apie mano nuosprendį, nes jų nuodėmės pasiekė pilną lygį.’“ - Jona bėga:
Vietoje to, kad vykdytų Dievo įsakymą, Jona nusprendžia pabėgti. Jis įlipa į laivą, plaukiantį į Tarsį, kuris yra priešinga kryptimi nuo Ninivės. Jona tikėjosi, kad pabėgs nuo Dievo valios, tačiau Dievas siuntė didžiulę audrą, kuri kelionę padarė labai pavojingą. Jono 1:3:
„Jona atsistojo, kad pabėgtų į Tarsį nuo Viešpaties. Nuėjęs į Jopę, jis rado laivą, plaukiantį į Tarsį, sumokėjo kelionės mokestį ir įlipo į laivą, kad plauktų kartu su kitais į Tarsį, kad pabėgtų nuo Viešpaties.“ - Audra ir Jona:
Laivas, kuriame buvo Jona, buvo apimtas didžiulės audros, kuri kėlė pavojų visiems jame buvusiems. Laivo jūreiviai buvo išsigandę ir, pagal savo įsitikinimus, pradėjo išsiaiškinti, kas gali būti šios nelaimės priežastis. Sužinoję, kad Jona pabėgo nuo Dievo įsakymo, jie jį išmetė į jūrą. Jono 1:4-5:
„Viešpats sukėlė didelę audrą jūroje, ir laivas buvo taip nuleidžiamas į jūrą, kad jūreiviai bijojo, ir kiekvienas šaukėsi savo dievo. Jie išmetė į jūrą krovinius, kad palengvintų laivo naštą.“ Jono 1:15:
„Tuomet jie paėmė Joną ir išmetė į jūrą. Ir jūra nurimo nuo savo įniršio.“ - Didžiulė žuvis:
Po to, kai Jona buvo išmestas į jūrą, Dievas pasirūpino, kad didžiulė žuvis praryti Joną, kur jis liko trys dienas ir tris naktis. Tai buvo ne tik fizinė, bet ir dvasinė pamoka Jonui. Jono 1:17:
„Viešpats pasirūpino didžiule žuvimi, kad ji prarytų Joną. Ir Jona buvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis.“ - Jona atsiverčia:
Būdamas žuvies pilve, Jona meldžiasi Dievui ir atgailauja. Dievas išgelbėjo Joną, išmetė jį į sausumą ir pakartotinai įsakė eiti į Ninivę. Jono 2:1-2:
„Jona meldėsi Viešpačiui, savo Dievui, iš žuvies pilvo. Jis tarė: ‘Aš kviečiu Viešpatį iš savo skausmo, ir jis atsakė man.’“
Jona bėgo nuo Dievo įsakymo, įsėdęs į laivą, plaukiantį į priešingą kryptį. Tačiau Dievas sukėlė didelę audrą, ir Jona buvo išmestas į jūrą bei prarytas didelės žuvies. Ši patirtis tapo pamoka Jonui, parodydama, kad Dievo valios negalima pabėgti ir kad Dievas yra pasirengęs atleisti ir suteikti naują galimybę, kai žmogus atgailauja ir grįžta prie Jo. Jona praleido tris dienas ir tris naktis didžiulės žuvies pilve. Ši patirtis buvo ne tik fizinė, bet ir dvasinė pamoka Jonui, suteikianti jam laiką apmąstyti savo veiksmus ir atgailauti.
Įvykiai po to, kai žuvis išspjauna Joną:
- Žuvies išspjovimas:
Po trijų dienų ir trijų naktų žuvies pilve, Dievas įsakė žuviai išspjauti Joną ant sausumos. Jona vėl stovėjo ant žemės, pasiruošęs tęsti Dievo nurodymus. Jona 2:10:
„Tuomet Viešpaties žuvis įsakė Jonui išvėpti ant sausumos.“ - Jona pranašauja Ninivėje:
Dievas pakartotinai įsakė Jonui eiti į Ninivę ir pranašauti apie artėjančią bausmę. Šį kartą Jona pakluso ir ėmėsi savo misijos. Jis paskelbė, kad per keturiasdešimt dienų Ninivė bus sunaikinta. Jono 3:4:
„Jona pradėjo eiti į miestą ir buvo pirmajame dienos žygyje, kai jis šaukė: ‘Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninivė bus sunaikinta!’“ - Ninivės gyventojų atgaila:
Ninivės gyventojai, įskaitant karalių, išgirdo Jono pranašystę ir nuoširdžiai atgailavo už savo nuodėmes. Jie pasninkavo ir dėkojo Dievui, ir Dievas atšaukė sunaikinimo sprendimą. Jono 3:10:
„Dievas pamatė jų darbus, kad jie atsisakė savo blogio kelio; ir Dievas gailėjosi dėl blogio, kurį buvo pasakęs, kad padarys jiems, ir jis to nepadarė.“ - Jona nusivylimas:
Jonas buvo labai nusiminęs, kad Dievas atleido Ninivės gyventojams ir neatliko griežtos bausmės. Jis pasitraukė į miesto pakraštį ir sėdėjo po ūksmingu augalu, kurį Dievas išaugino, kad suteiktų jam pavėsį ir paguodą. Jona 4:5:
„Jonas išėjo iš miesto ir pasistatė palapinę rytinėje miesto dalyje. Jis sėdėjo po palapine, kol pamatytų, kas įvyks miesto pabaigoje.“ - Dievo augalas ir kirmėlė:
Dievas leido augalui augti ir suteikti Jonui pavėsį, tačiau kitą rytą Dievas paruošė kirmėlę, kuri prakando augalą ir jis nuvito. Jonas buvo labai nusiminęs dėl augalo mirties, nes jis suteikė jam šešėlį ir komfortą. Jona 4:7:
„Dievas paruošė kirmėlę, kuri kitą rytą paspaudė augalą, ir jis nuvito.“ - Dievo pamoka Jonui:
Dievas panaudojo šią situaciją, kad pamokytų Joną apie gailestingumą ir rūpestį. Dievas paaiškino, kad Jonas rūpinasi tik augalu, kuris buvo tik laikinas, tačiau jis nejausdavo tos pačios rūpesčio dėl didelio miesto Ninivės, kuriame gyveno daugiau nei šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, kurie nesupranta savo moralinių klaidų. Jona 4:10-11:
„Viešpats tarė: ‘Tu rūpiniesi dėl šio augalo, kurio tu nesodinoi ir nesaugai, kuris dingo per vieną naktį ir atsirado per vieną naktį. Argi aš neturėčiau rūpintis dideliu miestu Ninivė, kur yra daugiau nei šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, kurie nesupranta, kas yra jų dešinė ir kairė, ir daug gyvūnų?’“
Ši istorija parodo, kaip Dievas naudoja net kasdienius įvykius, kad perteiktų svarbias pamokas. Jono reakcija į Dievo gailestingumą ir atleidimą pabrėžia, kaip svarbu yra parodyti rūpestį ir gailestingumą kitiems, net jei kartais tai gali būti sunku suprasti ar priimti.