Jūs esate pasaulio šviesa, Vos estis lux mundi

Tai apaštališkasis laiškas Motu Proprio forma, kurį 2019 m. gegužės 7 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Tokie laiškai laikomi itin svarbiais, nes išreiškia paties popiežiaus valią ir sprendimus aktualiais Bažnyčiai klausimais.

Vos estis lux mundi buvo priimtas kaip tiesioginis atsakas į seksualinio išnaudojimo krizę Katalikų Bažnyčioje. Dokumente nustatytos privalomos taisyklės, kaip pranešti apie seksualinio išnaudojimo atvejus ir kaip juos tirti, įskaitant vyskupų ir aukštesniųjų dvasininkų atsakomybę.

Nors dokumentą pasirašė popiežius Pranciškus, jo rengime aktyviai dalyvavo:

  • Popiežiaus komisija nepilnamečių apsaugai (įkurta 2014 m. Pranciškaus iniciatyva).
  • Tikėjimo mokymo dikasterija (anksčiau vadinta Tikėjimo doktrinos kongregacija).
  • Teologai, kanonų teisės ekspertai ir patys išnaudojimo aukų atstovai.

Pagrindiniai tikslai:

  1. Įtvirtinti visuotines taisykles dėl pranešimų apie seksualinius nusikaltimus.
  2. Įteisinti mechanizmus, kaip tirti ne tik pačių nusikaltimų vykdytojus, bet ir tuos, kurie dangsto nusikaltimus (ypač vyskupus).
  3. Sukurti nepriklausomas sistemas visose vyskupijose, kur tikintieji galėtų saugiai pranešti apie išnaudojimo atvejus.

Paskelbus Vos estis lux mundi, įvyko keletas svarbių pokyčių:

  • Visos vyskupijos pasaulyje iki 2020 m. birželio turėjo įsteigti lengvai prieinamus pranešimo kanalus.
  • Pirmą kartą Katalikų Bažnyčios istorijoje teisėtai numatyta galimybė tyrimams prieš vyskupus, jei jie patys vykdė nusikaltimus arba juos slėpė.
  • Tai paskatino kai kurias bylas, kurios iki tol buvo „užšaldytos“, pavyzdžiui, JAV, Čilėje, Vokietijoje ir Airijoje.
  • Daugelis Bažnyčios stebėtojų įvertino dokumentą kaip didelį žingsnį skaidrumo ir aukų apsaugos link.

Šis dokumentas buvo parengtas po 2019 m. vasario mėnesio Vatikano susitikimo, kuriame dalyvavo viso pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkai. Tai buvo pirmas kartas, kai Roma taip aukštu lygiu sušaukė vadovus spręsti seksualinio išnaudojimo krizę. Aukų atstovai tuo metu spaudoje sakė: „Pranciškus pagaliau išgirdo mus.“

Citata
Popiežius Pranciškus Vos estis lux mundi įžangoje:
“Nusikaltimai prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis yra didžiulis blogis, kuris žeidžia žmonių sąžinę ir kenkia Bažnyčios misijai.”

APAŠTALINIS LAIŠKAS MOTU PROPRIO

AUKŠČIAUSIASIS POPIEŽIUS PRANCIŠKUS

VOS ESTIS LUX MUNDI

„Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma paslėpti miesto, stovinčio ant kalno“ (Mt 5, 14). Mūsų Viešpats Jėzus Kristus kviečia kiekvieną tikintįjį būti dorybės, sąžiningumo ir šventumo pavyzdžiu. Iš tiesų visi esame pašaukti konkrečiai liudyti tikėjimą Kristumi savo gyvenime, ypač mūsų santykiuose su kitais.

Seksualinio piktnaudžiavimo nusikaltimai žeidžia mūsų Viešpatį, daro fizinę, psichologinę ir dvasinę žalą aukoms bei kenkia tikinčiųjų bendruomenei. Kad šie reiškiniai, visomis jų formomis, daugiau niekada nepasikartotų, reikalingas nuolatinis ir gilus širdžių atsivertimas, patvirtintas konkrečiais ir veiksmingais veiksmais, įtraukiančiais visus Bažnyčioje, kad asmeninis šventumas ir moralinis įsipareigojimas prisidėtų prie visiško Evangelijos žinios patikimumo ir Bažnyčios misijos veiksmingumo skatinimo. Tai įmanoma tik su Šventosios Dvasios malone, išlieta į mūsų širdis, nes visada turime prisiminti Jėzaus žodžius: „Be manęs jūs nieko negalite padaryti“ (Jn 15, 5). Nors jau daug buvo pasiekta, privalome toliau mokytis iš karčių praeities pamokų, su viltimi žvelgdami į ateitį.

Ši atsakomybė pirmiausia tenka Apaštalų įpėdiniams, Dievo pasirinktiems būti pastoraciniais savo tautos vadovais, ir reikalauja iš jų įsipareigojimo artimai sekti Dieviškojo Mokytojo keliu. Dėl jų tarnystės vyskupai, kaip Kristaus vietininkai ir pasiuntiniai, valdo jiems patikėtas dalines bažnyčias savo patarimais, raginimais, pavyzdžiu ir net savo autoritetu bei šventa galia, kurią jie naudoja tik savo kaimenės ugdymui tiesoje ir šventume, prisimindami, kad tas, kuris yra didesnis, turėtų tapti kaip mažesnis, o tas, kuris yra vadovas, tapti kaip tarnas (plg. Antrasis Vatikano Susirinkimas, Dogmatinė Konstitucija Lumen Gentium, 27). Tai, kas artimiau susiję su Apaštalų įpėdiniais, liečia visus tuos, kurie įvairiais būdais prisiima tarnystes Bažnyčioje, profesuoja evangelinius patarimus ar yra pašaukti tarnauti krikščionių tautai. Todėl gerai, kad būtų visuotinai priimtos procedūros, skirtos užkirsti kelią ir kovoti su šiais nusikaltimais, išduodančiais tikinčiųjų pasitikėjimą.

Šiuo tikslu 2019 m. gegužės 7 d. paskelbiau Apaštališkąjį Laišką Motu Proprio, kuriame buvo nustatytos normos ad experimentum trejiems metams. Pasibaigus šiam laikotarpiui, atsižvelgdamas į Vyskupų Konferencijų ir Romos Kurijos Dikasterijų pastabas, įvertinęs pastarųjų metų patirtį ir siekdamas palengvinti nustatytų taisyklių taikymą, nepažeidžiant Kanonų teisės kodekso ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso baudžiamųjų ir procedūrinių nuostatų, skelbiu:

I ANTRAŠTINĖ DALIS: BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis – Taikymo sritis

  1. Šios normos taikomos pranešimams apie klerikus arba Pašvęstojo gyvenimo institutų ar Apaštališkojo gyvenimo draugijų narius, taip pat tarptautinių tikinčiųjų asociacijų, pripažintų ar įsteigtų Apaštališkojo Sosto, Moderatorius, susijusius su:
    a)
    • nusikaltimu prieš šeštąjį Dekalogo įsakymą, padarytu naudojant smurtą ar grasinimus, piktnaudžiaujant autoritetu arba verčiant ką nors atlikti ar pakęsti seksualinius veiksmus;
      ** nusikaltimu prieš šeštąjį Dekalogo įsakymą, padarytu su nepilnamečiu, su asmeniu, kuris įprastai neturi pilno proto naudojimo, arba su pažeidžiamu suaugusiuoju;
      *** neteisėtu pornografinių vaizdų, vaizduojančių nepilnamečius ar asmenis, kurie įprastai neturi pilno proto naudojimo, įsigijimu, laikymu, rodymu ar platinimu bet kokiu būdu ar priemonėmis;
      **** nepilnamečio, asmens, kuris įprastai neturi pilno proto naudojimo, ar pažeidžiamo suaugusiojo verbavimu ar skatinimu pozuoti pornografiniu būdu arba dalyvauti realiose ar imituotose pornografinėse parodose;
      b) elgesiu, kurį atlieka 6 straipsnyje nurodyti subjektai, susidedančiu iš veiksmų ar neveikimo, skirtų trukdyti ar išvengti civilinių ar kanoninių tyrimų, tiek administracinių, tiek baudžiamųjų, prieš vieną iš 1 punkte nurodytų subjektų dėl a punkte nurodytų nusikaltimų.
  2. Šių normų tikslais:
    a) „nepilnametis“ reiškia bet kurį asmenį, jaunesnį nei aštuoniolikos metų; nepilnamečiui prilyginamas asmuo, kuris įprastai neturi pilno proto naudojimo;
    b) „pažeidžiamas suaugusysis“ reiškia bet kurį asmenį, esantį ligos būsenoje, turintį fizinį ar psichinį trūkumą arba neturintį asmeninės laisvės, kas iš tikrųjų, net ir laikinai, riboja jų gebėjimą suprasti, norėti ar kitaip priešintis nusikaltimui;
    c) „vaikų pornografija“ reiškia bet kokį nepilnamečio vaizdavimą, nepriklausomai nuo naudojamų priemonių, dalyvaujantį aiškiose seksualinėse veiklose, realiose ar imituotose, ir bet kokį nepilnamečių lytinių organų vaizdavimą gašliems tikslams ar pelnui.

2 straipsnis – Pranešimų priėmimas ir duomenų apsauga

  1. Atsižvelgiant į nuostatas, kurias gali priimti atitinkamos Vyskupų Konferencijos, Patriarchalinių Bažnyčių Vyskupų Sinodai, Didžiųjų Arkivyskupijų Bažnyčių Vyskupų Sinodai ar Sui Iuris Metropolinių Bažnyčių Hierarchų Tarybos, vyskupijos ar eparchijos, individualiai ar kartu, privalo įsteigti institucijas ar biurą, lengvai prieinamus visuomenei pranešimams teikti. Pranešimai turi būti pateikiami šioms bažnytinėms institucijoms ar biurams.
  2. Šiame straipsnyje minima informacija yra apsaugota ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas jos saugumas, vientisumas ir konfidencialumas pagal Kanonų teisės kodekso kan. 471, 2° ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 244, § 2, 2°.
  3. Išskyrus 3 straipsnio 3 punktą, Ordinaryjas, gavęs pranešimą, nedelsdamas perduoda jį Ordinaryjui tos vietos, kur, kaip teigiama, įvyko įvykiai, taip pat pranešto asmens Ordinaryjui. Jei abu Ordinaryjai nesusitarė kitaip, už tolesnį bylos nagrinėjimą pagal konkrečiam atvejui numatytą teisę atsako Ordinaryjas tos vietos, kur, kaip teigiama, įvyko įvykiai.
  4. Šios antraštinės dalies tikslais eparchijos prilyginamos vyskupijoms, o Hierarchas prilyginamas Ordinaryjui.

3 straipsnis – Pranešimų teikimas

  1. Išskyrus atvejus, kai klerikas sužino informaciją vykdydamas tarnystę vidiniame forume, kai klerikas ar Pašvęstojo gyvenimo instituto ar Apaštališkojo gyvenimo draugijos narys sužino ar turi pagrįstų motyvų manyti, kad buvo įvykdytas vienas iš 1 straipsnyje nurodytų veiksmų, tas asmuo privalo nedelsdamas apie tai pranešti vietos Ordinaryjui, kur, kaip teigiama, įvyko įvykiai, arba kitam Ordinaryjui, nurodytam Kanonų teisės kodekso kan. 134 ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 984, išskyrus tai, kas nustatyta šio straipsnio 3 punkte.
  2. Bet kuris asmuo, ypač pasauliečiai tikintieji, tarnaujantys pareigose ar vykdantys tarnystes Bažnyčioje, gali pateikti pranešimą apie vieną iš 1 straipsnyje nurodytų veiksmų, naudodamasis ankstesniame straipsnyje nurodytais būdais arba bet kokiais kitais tinkamais būdais.
  3. Kai pranešimas susijęs su vienu iš 6 straipsnyje nurodytų asmenų, jis adresuojamas Valdžiai, nustatytai pagal 8 ir 9 straipsnius. Pranešimas visada gali būti siunčiamas tiesiogiai kompetentingai Dikasterijai arba per Popiežiaus Atstovą. Jei pasirenkamas pirmasis variantas, Dikasterija informuoja Popiežiaus Atstovą apie šį klausimą.
  4. Pranešime turi būti kuo daugiau detalių, tokių kaip įvykių laiko ir vietos nuorodos, susijusių ar informuotų asmenų duomenys, taip pat bet kokios kitos aplinkybės, kurios gali būti naudingos tiksliai įvertinti faktus.
  5. Informacija taip pat gali būti renkama ex officio.

4 straipsnis – Pranešėjo apsauga

  1. Pranešimo pateikimas pagal 3 straipsnį nelaikomas tarnybinio konfidencialumo pažeidimu.
  2. Išskyrus Kanonų teisės kodekso kan. 1390 ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 1452 bei 1454 nuostatas, draudžiama bet kokia diskriminacija, kerštas ar neigiamos pasekmės dėl pranešimo pateikimo; toks elgesys gali būti laikomas 1 straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodytu elgesiu.
  3. Asmeniui, teigiančiam, kad jis nukentėjo dėl nusikaltimo, ar liudytojams negali būti uždrausta kalbėti apie savo pranešimo turinį, nepažeidžiant 5 straipsnio 2 punkto nuostatų.

5 straipsnis – Rūpinimasis asmenimis

  1. Bažnytinės valdžios įsipareigoja užtikrinti, kad asmenys, teigiantys, jog buvo nukentėję, kartu su jų šeimomis, būtų traktuojami oriai ir pagarba, ir ypač:
    a) būtų priimami, išklausomi ir palaikomi, įskaitant specialių paslaugų teikimą;
    b) jiems būtų siūloma dvasinė pagalba;
    c) jiems būtų siūloma medicininė pagalba, įskaitant terapinę ir psichologinę pagalbą, pagal konkretaus atvejo poreikius.
  2. Turi būti užtikrinta teisėta visų susijusių asmenų gero vardo ir privatumo apsauga, taip pat jų asmens duomenų konfidencialumas. Minėtiems asmenims taikoma 13 straipsnio 7 punkte nurodyta prezumpcija, nepažeidžiant 20 straipsnio nuostatų.

6 straipsnis – Subjektyvioji taikymo sritis

Šioje antraštinėje dalyje nurodytos procedūrinės normos taikomos 1 straipsnyje nurodytiems nusikaltimams, kuriuos įvykdė:
a) kardinolai, patriarchai, vyskupai ir Romos Popiežiaus legatai;
b) klerikai, kurie yra arba buvo pastoraciniai dalinės Bažnyčios ar jai prilygintos struktūros, tiek Lotynų, tiek Rytų apeigų, įskaitant Asmeninius Ordinariatus, vadovai, dėl veiksmų, padarytų vykdant pareigas;
c) klerikai, kurie yra arba buvo Asmeninės Prelatūros pastoraciniai vadovai, dėl veiksmų, padarytų vykdant pareigas;
d) klerikai, kurie yra arba buvo viešųjų klerikų asociacijų, turinčių inkardinacijos teisę, vadovai, dėl veiksmų, padarytų vykdant pareigas;
e) tie, kurie yra arba buvo Pašvęstojo gyvenimo institutų ar Apaštališkojo gyvenimo draugijų, turinčių pontifikalinę teisę, taip pat sui iuris vienuolynų Aukščiausieji Moderatoriai, dėl veiksmų, padarytų vykdant pareigas;
f) pasauliečiai tikintieji, kurie yra arba buvo tarptautinių tikinčiųjų asociacijų, pripažintų ar įsteigtų Apaštališkojo Sosto, Moderatoriai, dėl veiksmų, padarytų vykdant pareigas.

7 straipsnis – Kompetentinga Dikasterija

  1. Šios antraštinės dalies tikslais „kompetentinga Dikasterija“ reiškia Tikėjimo Doktrinos Dikasteriją, nagrinėjančią jai pagal galiojančias normas rezervuotus nusikaltimus, taip pat visais kitais atvejais ir pagal jų atitinkamą jurisdikciją, remiantis Romos Kurijos specialiąja teise:
    • Rytų Bažnyčių Dikasteriją;
    • Vyskupų Dikasteriją;
    • Evangelizacijos Dikasteriją;
    • Klerikų Dikasteriją;
    • Pašvęstojo gyvenimo institutų ir Apaštališkojo gyvenimo draugijų Dikasteriją;
    • Pasauliečių, šeimos ir gyvybės Dikasteriją.
  2. Siekiant užtikrinti geriausią koordinavimą, kompetentinga Dikasterija informuoja Valstybės Sekretoriatą ir kitas tiesiogiai susijusias Dikasterijas apie pranešimą ir tyrimo rezultatus.
  3. Šioje antraštinėje dalyje nurodyti ryšiai tarp Metropolito ir Šventojo Sosto vyksta per Popiežiaus Atstovą.

8 straipsnis – Procedūra, taikoma gavus pranešimą apie Lotynų Bažnyčios vyskupą ar kitus 6 straipsnyje nurodytus subjektus

  1. Valdžia, gavusi pranešimą, perduoda jį tiek kompetentingai Dikasterijai, tiek Bažnytinės Provincijos Metropolitui, kurioje gyvena praneštas asmuo.
  2. Jei pranešimas susijęs su Metropolitu arba Metropolinė Sosto vieta yra laisva, jis siunčiamas Šventajam Sostui, taip pat sufraganiniam vyskupui, kuris yra vyresnis pagal paaukštinimą, kuriam, jei taip yra, taikomos tolesnės nuostatos dėl Metropolito. Pranešimas taip pat siunčiamas Šventajam Sostui, kai jis susijęs su tais, kurie turi pastoracinį vadovavimą bažnytinėms apygardoms, tiesiogiai pavaldžioms Šventajam Sostui.
  3. Jei pranešimas susijęs su Popiežiaus Legatu, jis tiesiogiai siunčiamas Valstybės Sekretoriatui.

9 straipsnis – Procedūra, taikoma Rytų Katalikų Bažnyčių vyskupams ir kitiems 6 straipsnyje nurodytiems subjektams

  1. Pranešimai, susiję su Patriarchalinės Bažnyčios, Didžiosios Arkivyskupijos ar Sui Iuris Metropolinės Bažnyčios vyskupu ar jam prilygintu subjektu, siunčiami atitinkamam Patriarchui, Didžiajam Arkivyskupui arba Sui Iuris Bažnyčios Metropolitui.
  2. Jei pranešimas susijęs su Patriarchalinės ar Didžiosios Arkivyskupijos Bažnyčios Metropolitu, vykdančiu savo pareigas šių Bažnyčių teritorijoje, jis siunčiamas atitinkamam Patriarchui arba Didžiajam Arkivyskupui.
  3. Aukščiau nurodytais atvejais valdžia, gavusi pranešimą, taip pat perduoda jį Rytų Bažnyčių Dikasterijai.
  4. Jei praneštas asmuo yra vyskupas arba Metropolitas už Patriarchalinės, Didžiosios Arkivyskupijos ar Sui Iuris Metropolinės Bažnyčios teritorijos ribų, pranešimas siunčiamas Rytų Bažnyčių Dikasterijai, kuri, jei Dikasterija mano esant tinkama, informuoja Patriarchą, Didįjį Arkivyskupą arba kompetentingą Sui Iuris Metropolitą.
  5. Jei pranešimas susijęs su Patriarchu, Didžiuoju Arkivyskupu, Sui Iuris Bažnyčios Metropolitu arba kitų Rytų Katalikų Bažnyčių Sui Iuris vyskupu, jis siunčiamas Rytų Bažnyčių Dikasterijai.
  6. Toliau nurodytos nuostatos, susijusios su Metropolitu, taikomos bažnytinei valdžiai, kuriai pranešimas turi būti siunčiamas pagal šį straipsnį.
  7. 10 straipsnis – Procedūra, taikoma Pašvęstojo gyvenimo institutų ir Apaštališkojo gyvenimo draugijų Aukščiausiesiems Moderatoriams
  8. Jei pranešimas susijęs su tais, kurie yra arba buvo Pašvęstojo gyvenimo institutų ar Apaštališkojo gyvenimo draugijų, turinčių pontifikalinę teisę, įskaitant sui iuris vienuolynus Romoje ar priemiesčio vyskupijose, Aukščiausiais Moderatoriais, jis siunčiamas kompetentingai Dikasterijai.
  9. 11 straipsnis – Pradinės Metropolito pareigos
  10. Metropolitas, gavęs pranešimą, nedelsdamas prašo kompetentingos Dikasterijos paskirti jį pradėti tyrimą.
  11. Dikasterija per trisdešimt dienų nuo pirmojo pranešimo gavimo per Popiežiaus Atstovą arba Metropolito paskyrimo prašymo pateikimo skubiai pateikia atitinkamas instrukcijas, kaip elgtis konkrečiu atveju.
  12. Jei Metropolitas mano, kad pranešimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis per Popiežiaus Atstovą informuoja kompetentingą Dikasteriją ir, jei Dikasterija nenurodo kitaip, archyvuoja pranešimą.
  13. 12 straipsnis – Tyrimo pavedimas kitam asmeniui, o ne Metropolitui
  14. Jei kompetentinga Dikasterija, pasikonsultavusi su Popiežiaus Atstovu, mano, kad tikslinga pavesti tyrimą kitam asmeniui, o ne Metropolitui, Metropolitas apie tai informuojamas. Metropolitas perduoda visą svarbią informaciją ir dokumentus Dikasterijos paskirtam asmeniui.
  15. Aukščiau nurodytu atveju tolesnės nuostatos, susijusios su Metropolitu, taip pat taikomos asmeniui, paskirtam vykdyti tyrimą.
  16. 13 straipsnis – Tyrimo vykdymas
  17. Paskirtas kompetentingos Dikasterijos ir veikdamas pagal gautas instrukcijas dėl procedūros, Metropolitas, asmeniškai arba per vieną ar daugiau tinkamų asmenų:
    a) renka svarbią informaciją apie faktus;
    b) gauna prieigą prie informacijos ir dokumentų, būtinų tyrimo tikslams, saugomų bažnytinių įstaigų archyvuose;
    c) prireikus gauna kitų Ordinaryjų ar Hierarchų bendradarbiavimą;
    d) jei laikoma tinkama ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 punkto nuostatas, prašo informacijos iš asmenų ir institucijų, įskaitant civilines institucijas, galinčias pateikti naudingų tyrimui elementų.
  18. Jei reikia išklausyti nepilnametį ar pažeidžiamą suaugusįjį, Metropolitas taiko tinkamas procedūras, atsižvelgdamas į jų būklę ir valstybės įstatymus.
  19. Jei yra pagrįstų motyvų manyti, kad informacija ar dokumentai, susiję su tyrimu, gali būti pašalinti ar sunaikinti, Metropolitas imasi būtinų priemonių jų išsaugojimui.
  20. Net jei naudojasi kitų asmenų pagalba, Metropolitas išlieka atsakingas už tyrimo vadovavimą ir vykdymą, taip pat už savalaikį 11 straipsnio 2 punkte nurodytų instrukcijų įgyvendinimą.
  21. Metropolitas turi būti asistuojamas laisvai paskirto notaro pagal Kanonų teisės kodekso kan. 483, § 2 ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 253, § 2.
  22. Metropolitas privalo veikti nešališkai ir be interesų konflikto. Jei jis mano, kad turi interesų konfliktą arba negali išlaikyti būtino nešališkumo, kad būtų užtikrintas tyrimo vientisumas, jis privalo nusišalinti ir pranešti apie aplinkybes kompetentingai Dikasterijai. Taip pat kiekvienas, manantis, kad byloje yra interesų konfliktas, privalo informuoti kompetentingą Dikasteriją.
  23. Tiriamas asmuo visada turi nekaltumo prezumpciją ir teisėtą savo gero vardo apsaugą.
  24. Metropolitas, jei to prašo kompetentinga Dikasterija, informuoja tiriamą asmenį apie jam atliekamą tyrimą, išklauso jo faktų versiją ir kviečia pateikti gynybos raštą. Tokiais atvejais tiriamas asmuo gali būti asistuojamas teisininko.
  25. Pagal gautas instrukcijas Metropolitas periodiškai siunčia kompetentingai Dikasterijai ataskaitą apie tyrimo būklę.
  26. 14 straipsnis – Kvalifikuotų asmenų įtraukimas
  27. Atsižvelgiant į galimus Vyskupų Konferencijos, Vyskupų Sinodo ar Hierarchų Tarybos nurodymus dėl pagalbos Metropolitui vykdant tyrimą, būtų labai naudinga, jei atitinkamos Provincijos vyskupai, individualiai ar kartu, sudarytų kvalifikuotų asmenų sąrašus, iš kurių Metropolitas galėtų pasirinkti tinkamiausius padėti tyrime, atsižvelgdamas į individualaus atvejo poreikius ir ypač į pasauliečių tikinčiųjų bendradarbiavimą pagal Kanonų teisės kodekso kan. 228 ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 408.
  28. Vis dėlto Metropolitas gali laisvai pasirinkti kitus taip pat kvalifikuotus asmenis.
  29. Kiekvienas asmuo, padedantis Metropolitui tyrime, privalo veikti nešališkai ir neturėti interesų konflikto. Jei jis mano, kad turi interesų konfliktą arba negali išlaikyti būtino nešališkumo, kad būtų užtikrintas tyrimo vientisumas, jis privalo nusišalinti ir pranešti apie aplinkybes Metropolitui.
  30. Asmenys, padedantys Metropolitui, prisiekia tinkamai vykdyti savo pareigas, atsižvelgdami į 13 straipsnio 7 punkto nuostatas.
  31. 15 straipsnis – Tyrimo trukmė
  32. Tyrimas turi būti užbaigtas per trumpą laiką ir pagal 11 straipsnio 2 punkte nurodytas instrukcijas.
  33. Esant pagrįstoms priežastims ir pateikus ataskaitą apie tyrimo būklę, Metropolitas gali prašyti kompetentingos Dikasterijos pratęsti laikotarpį.

10 straipsnis – Procedūra, taikoma Pašvęstojo gyvenimo institutų ir Apaštališkojo gyvenimo draugijų Aukščiausiesiems Moderatoriams

Jei pranešimas susijęs su tais, kurie yra arba buvo Pašvęstojo gyvenimo institutų ar Apaštališkojo gyvenimo draugijų, turinčių pontifikalinę teisę, įskaitant sui iuris vienuolynus Romoje ar priemiesčio vyskupijose, Aukščiausiais Moderatoriais, jis siunčiamas kompetentingai Dikasterijai.

11 straipsnis – Pradinės Metropolito pareigos

  1. Metropolitas, gavęs pranešimą, nedelsdamas prašo kompetentingos Dikasterijos paskirti jį pradėti tyrimą.
  2. Dikasterija per trisdešimt dienų nuo pirmojo pranešimo gavimo per Popiežiaus Atstovą arba Metropolito paskyrimo prašymo pateikimo skubiai pateikia atitinkamas instrukcijas, kaip elgtis konkrečiu atveju.
  3. Jei Metropolitas mano, kad pranešimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis per Popiežiaus Atstovą informuoja kompetentingą Dikasteriją ir, jei Dikasterija nenurodo kitaip, archyvuoja pranešimą.

12 straipsnis – Tyrimo pavedimas kitam asmeniui, o ne Metropolitui

  1. Jei kompetentinga Dikasterija, pasikonsultavusi su Popiežiaus Atstovu, mano, kad tikslinga pavesti tyrimą kitam asmeniui, o ne Metropolitui, Metropolitas apie tai informuojamas. Metropolitas perduoda visą svarbią informaciją ir dokumentus Dikasterijos paskirtam asmeniui.
  2. Aukščiau nurodytu atveju tolesnės nuostatos, susijusios su Metropolitu, taip pat taikomos asmeniui, paskirtam vykdyti tyrimą.

13 straipsnis – Tyrimo vykdymas

  1. Paskirtas kompetentingos Dikasterijos ir veikdamas pagal gautas instrukcijas dėl procedūros, Metropolitas, asmeniškai arba per vieną ar daugiau tinkamų asmenų:
    a) renka svarbią informaciją apie faktus;
    b) gauna prieigą prie informacijos ir dokumentų, būtinų tyrimo tikslams, saugomų bažnytinių įstaigų archyvuose;
    c) prireikus gauna kitų Ordinaryjų ar Hierarchų bendradarbiavimą;
    d) jei laikoma tinkama ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 punkto nuostatas, prašo informacijos iš asmenų ir institucijų, įskaitant civilines institucijas, galinčias pateikti naudingų tyrimui elementų.
  2. Jei reikia išklausyti nepilnametį ar pažeidžiamą suaugusįjį, Metropolitas taiko tinkamas procedūras, atsižvelgdamas į jų būklę ir valstybės įstatymus.
  3. Jei yra pagrįstų motyvų manyti, kad informacija ar dokumentai, susiję su tyrimu, gali būti pašalinti ar sunaikinti, Metropolitas imasi būtinų priemonių jų išsaugojimui.
  4. Net jei naudojasi kitų asmenų pagalba, Metropolitas išlieka atsakingas už tyrimo vadovavimą ir vykdymą, taip pat už savalaikį 11 straipsnio 2 punkte nurodytų instrukcijų įgyvendinimą.
  5. Metropolitas turi būti asistuojamas laisvai paskirto notaro pagal Kanonų teisės kodekso kan. 483, § 2 ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 253, § 2.
  6. Metropolitas privalo veikti nešališkai ir be interesų konflikto. Jei jis mano, kad turi interesų konfliktą arba negali išlaikyti būtino nešališkumo, kad būtų užtikrintas tyrimo vientisumas, jis privalo nusišalinti ir pranešti apie aplinkybes kompetentingai Dikasterijai. Taip pat kiekvienas, manantis, kad byloje yra interesų konfliktas, privalo informuoti kompetentingą Dikasteriją.
  7. Tiriamas asmuo visada turi nekaltumo prezumpciją ir teisėtą savo gero vardo apsaugą.
  8. Metropolitas, jei to prašo kompetentinga Dikasterija, informuoja tiriamą asmenį apie jam atliekamą tyrimą, išklauso jo faktų versiją ir kviečia pateikti gynybos raštą. Tokiais atvejais tiriamas asmuo gali būti asistuojamas teisininko.
  9. Pagal gautas instrukcijas Metropolitas periodiškai siunčia kompetentingai Dikasterijai ataskaitą apie tyrimo būklę.

14 straipsnis – Kvalifikuotų asmenų įtraukimas

  1. Atsižvelgiant į galimus Vyskupų Konferencijos, Vyskupų Sinodo ar Hierarchų Tarybos nurodymus dėl pagalbos Metropolitui vykdant tyrimą, būtų labai naudinga, jei atitinkamos Provincijos vyskupai, individualiai ar kartu, sudarytų kvalifikuotų asmenų sąrašus, iš kurių Metropolitas galėtų pasirinkti tinkamiausius padėti tyrime, atsižvelgdamas į individualaus atvejo poreikius ir ypač į pasauliečių tikinčiųjų bendradarbiavimą pagal Kanonų teisės kodekso kan. 228 ir Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 408.
  2. Vis dėlto Metropolitas gali laisvai pasirinkti kitus taip pat kvalifikuotus asmenis.
  3. Kiekvienas asmuo, padedantis Metropolitui tyrime, privalo veikti nešališkai ir neturėti interesų konflikto. Jei jis mano, kad turi interesų konfliktą arba negali išlaikyti būtino nešališkumo, kad būtų užtikrintas tyrimo vientisumas, jis privalo nusišalinti ir pranešti apie aplinkybes Metropolitui.
  4. Asmenys, padedantys Metropolitui, prisiekia tinkamai vykdyti savo pareigas, atsižvelgdami į 13 straipsnio 7 punkto nuostatas.

15 straipsnis – Tyrimo trukmė

  1. Tyrimas turi būti užbaigtas per trumpą laiką ir pagal 11 straipsnio 2 punkte nurodytas instrukcijas.
  2. Esant pagrįstoms priežastims ir pateikus ataskaitą apie tyrimo būklę, Metropolitas gali prašyti kompetentingos Dikasterijos pratęsti laikotarpį.

16 straipsnis – Prevencinės priemonės

Jei faktai ar aplinkybės to reikalauja, Metropolitas siūlo kompetentingai Dikasterijai priimti nuostatas ar tinkamas prevencines priemones, susijusias su tiriamu asmeniu. Dikasterija priima šias nuostatas, pasikonsultavusi su Popiežiaus Atstovu.

17 straipsnis – Fondo steigimas

  1. Bažnytinės Provincijos, Vyskupų Konferencijos, Vyskupų Sinodai ir Hierarchų Tarybos gali įsteigti fondą pagal Kanonų teisės kodekso kan. 116 ir 1303, § 1, 1° bei Rytų Bažnyčių Kanonų kodekso kan. 1047 normas, administruojamą pagal kanonų teisės normas, kurio tikslas yra padengti tyrimų išlaidas.
  2. Paskirto Metropolito prašymu fondo administratorius skiria lėšas, reikalingas tyrimo tikslams; Metropolitas privalo pateikti administratoriui ataskaitą apie lėšų panaudojimą tyrimo pabaigoje.

18 straipsnis – Dokumentų ir votum perdavimas

  1. Užbaigęs tyrimą, Metropolitas perduoda originalią dokumentų versiją kompetentingai Dikasterijai kartu su savo votum dėl tyrimo rezultatų ir atsakydamas į bet kokius klausimus, pateiktus 11 straipsnio 2 punkte nurodytose instrukcijose. Dokumentų kopija saugoma kompetentingo Popiežiaus Atstovo archyve.
  2. Jei kompetentinga Dikasterija nenurodo kitaip, Metropolito įgaliojimai baigiasi užbaigus tyrimą.
  3. Laikydamasis kompetentingos Dikasterijos instrukcijų, Metropolitas, gavęs prašymą, informuoja asmenį, teigusį apie nusikaltimą, ir, jei taikoma, pranešimą pateikusį asmenį arba jų teisėtus atstovus apie tyrimo rezultatus.

19 straipsnis – Tolesni veiksmai

Jei nenusprendžiama atlikti papildomo tyrimo, kompetentinga Dikasterija elgiasi pagal konkrečiam atvejui numatytą teisę.

20 straipsnis – Valstybės įstatymų laikymasis

Šios normos taikomos nepažeidžiant kiekvienoje vietoje nustatytų teisių ir pareigų pagal valstybės įstatymus, ypač tų, kurie susiję su pareiga pranešti kompetentingoms civilinėms valdžios institucijoms.

Nustatau, kad šis Apaštališkasis Laiškas Motu Proprio būtų paskelbtas per L’Osservatore Romano, įsigaliodamas 2023 m. balandžio 30 d., ir vėliau paskelbtas Acta Apostolicae Sedis. Įsigaliojus šiam laiškui, ankstesnis Apaštališkasis Laiškas Motu Proprio, paskelbtas 2019 m. gegužės 7 d., bus panaikintas.

Duota Romoje, Šv. Petro bazilikoje, 2023 m. kovo 25 d., Viešpaties Apreiškimo iškilmėje, vienuoliktaisiais mano pontifikato metais.

Pranciškus