Josepho Haydno oratorija „Sutvėrimas“ (vok. Die Schöpfung, Hob. XXI:2) yra vienas ryškiausių klasicizmo epochos sakralinės muzikos kūrinių, sukurtas 1796–1798 m. ir pirmą kartą atliktas 1798 m. Vienoje. Įkvėptas Georgo Friedricho Händelio oratorijų, kurias Haydnas girdėjo Londone, šis kūrinys švenčia pasaulio sukūrimą, kaip aprašyta Biblijos Pradžios knygoje. Oratorija susideda iš trijų dalių, kurios vaizduoja chaoso virsmą tvarka, gamtos ir gyvybės atsiradimą bei Adomo ir Ievos gyvenimą Edeno sode. Haydnas naudoja turtingą orkestruotę ir dramatišką muzikinę kalbą, kad perteiktų gamtos didybę ir Dievo kūrybos grožį, todėl kūrinys išlieka populiarus tiek koncertų salėse, tiek bažnyčiose.

„Sutvėrimas“ buvo parašytas po Haydno kelionių į Angliją, kur jis susipažino su didelio masto chorine muzika. Kūrinys užsakytas Vienos aristokrato ir pirmą kartą atliktas privačiame koncerte Schwarzenbergo rūmuose. Vėliau, 1799 m., jis buvo viešai pristatytas plačiajai publikai, sulaukdamas didžiulio pasisekimo. Oratorija dažniausiai atliekama per religines šventes, ypač Velykų ar Advento laikotarpiu, tačiau dėl universalaus džiaugsmo ir gamtos grožio temos ji taip pat dažnai skamba koncertų salėse bet kuriuo metų laiku. Atlikimai paprastai vyksta su dideliu choru, solistais ir simfoniniu orkestru, atspindinčiu klasicizmo epochos muzikos didingumą.

Atlikėjai apima chorą, kuris atlieka galingas choralines dalis, šlovinančias Dievo darbus, ir tris solistus, vaizduojančius arkangelus Gabrielį (sopranas), Urielį (tenoras) ir Rafaelį (bosas), o trečiojoje dalyje – Adomą (bosas) ir Ievą (sopranas). Orkestras yra sudėtingas, su styginiais, mediniais pučiamaisiais, variniais pučiamaisiais, timpanais ir fortepijonu ar vargonais, kuriant spalvingą garsinį audinį. Haydnas meistriškai naudoja orkestrą, kad imituotų gamtos reiškinius, pavyzdžiui, saulės patekėjimą, audrą ar gyvūnų judesius. Solistai atlieka rečitatyvus, perteikiančius biblinį narratyvą, ir arijas, kurios išreiškia emocinius ir poetinius apmąstymus apie sukūrimą. Ši atlikėjų įvairovė ir muzikos išraiškingumas daro „Sutvėrimą“ įspūdingu ir prieinamu klausytojams.

Oratorijos tekstai daugiausia remiasi Biblijos Pradžios knyga (1–2 skyriai), tačiau taip pat įtraukia fragmentus iš John Miltono epinės poemos „Prarastasis rojus“ ir psalmyno tekstų. Libreto autorius, Gottfried van Swieten, pritaikė šiuos šaltinius vokiečių ir anglų kalbomis, todėl kūrinys turi dvi lygiavertes versijas. Pirmoji dalis pasakoja apie dangaus, žemės, šviesos, vandenų ir augmenijos sukūrimą; antroji – apie saulę, mėnulį, žuvis, paukščius ir žvėris; trečioji vaizduoja Adomo ir Ievos gyvenimą Edeno sode, jų džiaugsmą ir padėką Dievui. Rečitatyvai tiksliai cituoja Bibliją, o arijos ir chorai prideda poetinių apmąstymų, šlovindami Dievo kūrybos didybę. Pavyzdžiui, choro „Dangūs skelbia Dievo šlovę“ žodžiai atspindi psalmės 19 tekstą, o Adomo ir Ievos duetas išreiškia jų meilę ir harmoniją. Tekstai pabrėžia gamtos grožį, Dievo galybę ir žmogaus vietą kūrinijoje, kviesdami klausytojus stebėtis pasaulio tvarka.

Josepho Haydno oratorija „Sutvėrimas“ vertimas

I dalis: Šviesos, dangaus, žemės ir augalijos sukūrimas

1. Įžanga: Chaoso vaizdavimas
Orkestras perteikia pirminį chaoso būvį – beformę, tamsią ir tuščią erdvę.

2. Rečitatyvas (Rafaelis):
Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa dengė bedugnę.

3. Choras:
„Tebūna šviesa!“ – ir atsirado šviesa.
Dievas matė, kad šviesa gera, ir atskyrė ją nuo tamsos.

4. Arija (Urielis):
Dabar šviesa skleidžia savo spindesį,
nakties šešėliai traukiasi,
ir džiaugsmas užlieja visą kūriniją.

5. Rečitatyvas (Rafaelis):
Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis virš skliauto nuo vandenų po skliautu.
Dievas pavadino skliautą dangumi.

6. Choras:
Danguje atsirado tvirtumas,
kuris skiria vandenis ir suteikia tvarką pasauliui.

7. Rečitatyvas (Rafaelis):
Dievas sakė: „Tebūna vandenys po dangumi surinkti į vieną vietą,
kad pasirodytų sausuma.“
Ir taip įvyko.

8. Arija (Gabrielė):
Žemė iškilo iš vandenų,
kalnai ir slėniai susiformavo,
upės tekėjo savo vagomis.

9. Rečitatyvas (Gabrielė):
Dievas sakė: „Tebūna žemė apželdinta žole,
augalais, duodančiais sėklą,
ir medžiais, vedančiais vaisius.“
Ir taip įvyko.

10. Arija (Gabrielė):
Laukai pasidengė žaluma,
medžiai išskleidė savo lapus,
ir žemė pasipuošė gyvybe.

11. Choras:
Džiaukimės ir šlovinkime Kūrėją,
kuris suteikė gyvybę žemei
ir viskam, kas joje auga.

II dalis: Saulės, mėnulio, žvaigždžių, gyvūnų ir žmogaus sukūrimas

1. Rečitatyvas (Rafaelis):
Dievas sakė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute,
kad skirstytų dieną nuo nakties
ir žymėtų laikus, dienas ir metus.“

2. Arija (Urielis):
Didysis saulės skliautas pakilo,
jo šviesa užliejo pasaulį.
Mėnulis naktį švelniai spindi,
žvaigždės šoka danguje.

3. Choras:
Šlovė Kūrėjui, kurio išmintis
suteikė dangui grožį ir tvarką!

4. Rečitatyvas (Rafaelis):
Dievas sakė: „Tekrauna vandenys gyvomis būtybėmis
ir tekyla paukščiai virš žemės.“
Ir Dievas sukūrė didžius jūrų gyvius
ir visas skraidančias būtybes.

5. Arija (Rafaelis):
Bangose plaukia žuvys,
vandenys šniokščia gyvybe.
Oro karaliai – paukščiai –
pakilo į dangaus aukštumas.

6. Rečitatyvas (Rafaelis):
Dievas sakė: „Tegul žemė išveda gyvūnus –
naminius, ropojančius ir laukinius.“
Ir taip įvyko.

7. Arija (Rafaelis):
Liūtai riaumoja drąsiai,
stumbrai dunda per lygumas,
elnių būriai šokinėja kalvose,
o gyvatės šliaužia šešėlyje.

8. Rečitatyvas (Urielis):
Ir Dievas tarė:
„Sukurkime žmogų pagal mūsų atvaizdą.“
Ir Jis sukūrė žmogų – vyrą ir moterį.

9. Arija (Urielis):
Pakilęs žmogus – Kūrėjo vainikas!
Jo protas kilnus, širdis kupina malonės.
Jis viešpatauja žemei ir visai gyvūnijai.

10. Trio (Urielis, Gabrielė, Rafaelis):
Viešpatie, Tavo rankos kūriniai didingi!
Tavo gailestingumas neaprėpiamas,
Tavo šlovė spindi per amžius!

11. Choras:
Šlovė Kūrėjui!
Visa, kas gyva, tešlovina Jo vardą!

III dalis: Adomo ir Ievos laimė Edeno sode

1. Rečitatyvas (Urielis):
Aušta diena Edeno sode,
žemė ramiai ilsisi po kūrybos darbo.

2. Duetas (Adomas ir Ieva):
Palaiminta rytmečio tyla,
žiedai skleidžia aromatą,
o paukščiai gieda Dievo šlovę.

3. Rečitatyvas (Adomas):
Ieva, mano širdies džiaugsme,
Tavo švelnus žvilgsnis nuramina mano sielą.

4. Arija (Adomas):
Tavo meilė – mano šviesa,
Tavo buvimas – mano laimė.

5. Rečitatyvas (Ieva):
Adomai, tu esi mano stiprybė,
kartu mes džiaugsimės Viešpaties dovanomis.

6. Arija (Ieva):
Tavo ranka veda mane,
tavo žodžiai kupini išminties ir meilės.

7. Duetas (Adomas ir Ieva):
Džiaugsmas pripildo mūsų Edeno sodo,
kiekvienas lapelis liudija Dievo gerumą.
Kartu mes šlovinsime Jo vardą per amžius!

8. Choras:
Šlovinkime Viešpatį, kurio darbai tobulai geri!
Jo meilė ir išmintis niekada nesibaigs!

„Sutvėrimas“ baigiasi triumfo giesme, šlovinančia Kūrėjo išmintį ir meilę.