Spondent quas non exhibent (jie pažada tai, ko neturi) (kartais vadinama Spondent pariter), 1317 m. paskelbta popiežiaus Jono XXII dekretalė, yra vienas iš reikšmingų XIV a. pradžios Bažnyčios dokumentų, nukreiptų prieš sukčiavimu pagrįstą alchemijos praktiką. Šis dokumentas, pavadintas pagal pirmuosius jo lotyniškus žodžius, atspindi ne tik to meto ekonominius ir moralinius rūpesčius, bet ir popiežiaus pastangas apsaugoti visuomenę nuo apgaulingų veiklų.
Dekretalę Spondent quas non exhibent paskelbė popiežius Jonas XXII (Jacques Duèze, 1244–1334), valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1316 iki 1334 m. Jonas XXII buvo išsilavinęs žmogus, prieš tapdamas dvasininku studijavęs teisę ir chemiją. Jo pontifikatas pasižymėjo aktyviu švietimo ir mokslo rėmimu, o vienas istorikas net pavadino jį „vienu liberaliausių švietimo ir mokslo mecenatų istorijoje“.
1317 m. Europa buvo ekonominių ir socialinių iššūkių laikotarpyje. Alchemija, dažnai siejama su bandymais paversti paprastus metalus auksu ar sidabru, tapo ne tik moksliniu eksperimentu, bet ir sukčiavimo įrankiu. Suklastoti „alcheminiai“ metalai buvo naudojami apgaudinėjant žmones, ypač vargšus, ir taip daroma žala visuomenės pasitikėjimui bei ekonominei sistemai. Jonas XXII, kaip Bažnyčios vadovas, siekė spręsti šią problemą, išleisdamas dekretalę, kuri buvo integruota į Extravagantes Communes ir vėliau įtraukta į Corpus Juris Canonici.
Spondent quas non exhibent pagrindinis tikslas buvo uždrausti sukčiavimu pagrįstą alchemiją, kurią popiežius pavadino „falsifikavimo nusikaltimu“ (crimen falsi). Dokumente pateikiama ne teologinė, o moralinė kritika, pabrėžianti, kaip apgaulingi alchemikai išnaudoja vargšus, sąmoningai užsiimdami melu.
Pagrindinės dekretalės nuostatos:
- Draudimas gaminti ir platinti suklastotus metalus: Asmenys, gaminantys, užsakantys gaminti, padedantys gaminti arba sąmoningai parduodantys suklastotus alcheminius metalus skoloms padengti, turi būti baudžiami.
- Baudos apskaičiavimas: Bauda nustatoma sveriant suklastotą metalą ir apskaičiuojant, kiek kainuotų tokios pat masės tikras auksas arba sidabras.
- Alternatyvios bausmės: Tiems, kurie negali sumokėti baudos, numatytos kitos bausmės, pavyzdžiui, įkalinimas. Tikslus bausmės pobūdis priklausė nuo bylos aplinkybių.
Dekretalė buvo skirta ne visai alchemijai, o tik apgaulingai praktikai, susijusiai su metalų falsifikavimu ir monetų klastotėmis, kurios kėlė grėsmę ekonominei tvarkai.
Spondent quas non exhibent turėjo kelias svarbias pasekmes:
- Ekonominės tvarkos apsauga: Dekretalė padėjo stiprinti Bažnyčios poziciją prieš monetų falsifikavimą, kuris buvo rimta problema XIV a. Europoje. Ji oficialiai išreiškė Bažnyčios pasipiktinimą dėl apgaulingų alchemijos praktikų ir prisidėjo prie pastangų reguliuoti ekonominius santykius.
- Teisinis precedentas: Įtraukta į Corpus Juris Canonici, dekretalė tapo kanonų teisės dalimi, suteikdama pagrindą Bažnyčios institucijoms spręsti su falsifikavimu susijusias bylas. Ji buvo taikoma kaip teisinis pagrindas baudžiant sukčius, ypač tuos, kurie naudojo alchemiją kaip priemonę apgaulei.
- Socialinė apsauga: Dokumentas pabrėžė vargšų apsaugą nuo išnaudojimo, parodydamas Bažnyčios rūpestį socialiniu teisingumu. Tai atspindėjo Jono XXII moralinį įsipareigojimą ginti silpnesniuosius visuomenės narius.
- Klaidingos interpretacijos: Dekretalė dažnai buvo klaidingai laikoma antimoksliniu ar antchemijos aktu, neva nukreiptu prieš mokslinius tyrimus. Tačiau tai netiesa – Jonas XXII pats buvo chemijos žinovas, o dekretalė buvo skirta tik sukčiavimui. Šis nesusipratimas kilo dėl to, kad alchemija vėlesniais amžiais buvo siejama su moksliniais eksperimentais, o ne vien su apgaule.
Spondent quas non exhibent yra svarbus pavyzdys, kaip Bažnyčia XIV a. sprendė ekonomines ir moralines problemas, pasitelkdama kanonų teisę. Nors dokumentas kartais vadinamas popiežiška bule, kanoniškai jis yra dekretalė, tiksliau – Extravagantes, turinti mažesnį autoritetą nei bulė.
Dekretalė taip pat atspindi Jono XXII pontifikato bruožus: racionalų požiūrį į problemas, mokslinį išsilavinimą ir rūpestį visuomenės gerove. Ji nebuvo nukreipta prieš mokslą, o veikiau prieš apgaulę, kuri kėlė grėsmę socialinei ir ekonominei tvarkai. Šiandien šis dokumentas vertinamas kaip istorinis liudijimas apie Bažnyčios vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius viduramžiais.
Citatos iš Jono XXII Dekretalės Spondent quas non exhibent
- Įvadas ir tikslas:
„Spondent quas non exhibent divitias, pauperes alchimistae, et in fine opus suum recipiunt in sterili effectu.“
(„Alchemikai, žadantys turtus, kurių negali pateikti, galiausiai gauna savo darbo vaisius – bevaisį rezultatą.“) - Apgaulingos alchemijos kritika:
„Non verentur isti falsi homines, sub specie veri metalli, aurum vel argentum falsum conficere, et hoc in deceptionem simplicium.“
(„Šie apgavikai nesibaimina gaminti netikro aukso ar sidabro, prisidengdami tikro metalo išvaizda, kad apgautų naiviuosius.“) - Nusikaltimo apibrėžimas:
„Hoc facientes committunt crimen falsi, quo decipiuntur multi, praesertim pauperes, qui fidem adhibent talibus promissionibus.“
(„Tie, kurie tai daro, daro falsifikavimo nusikaltimą, kuriuo apgaunami daugelis, ypač vargšai, tikintys tokiais pažadais.“) - Baudos nustatymas:
„Qui tales falsos materias conficiunt, vel confici jubent, vel conferunt operam, vel scienter vendunt ad debita solvenda, puniantur pecuniaria poena.“
(„Tie, kurie gamina tokias suklastotas medžiagas, liepia jas gaminti, prisideda prie jų gamybos ar sąmoningai parduoda skoloms padengti, baudžiami pinigine bauda.“) - Baudos apskaičiavimas:
„Poena pecuniaria taxetur secundum pondus falsi metalli, ita ut tantum solvant, quantum valeret aurum vel argentum veri ponderis.“
(„Piniginė bauda nustatoma pagal suklastoto metalo svorį, kad jie sumokėtų tiek, kiek kainuotų tikras tokio pat svorio auksas ar sidabras.“) - Alternatyvios bausmės:
„Si vero solvendo non fuerint, aliis poenis, prout casus exigat, puniantur, velut incarceratione vel aliis congruis suppliciis.“
(„Jei jie negali sumokėti, baudžiami kitomis bausmėmis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pavyzdžiui, įkalinimu ar kitomis tinkamomis bausmėmis.“) - Moralinis pagrindas:
„Haec fraus non solum damnum affert pauperibus, sed etiam fidem publicam corrumpit, et ideo talia mala radicitus exstirpare intendimus.“
(„Ši apgavystė ne tik daro žalą vargšams, bet ir griauna visuomenės pasitikėjimą, todėl mes siekiame šias blogybes išrauti su šaknimis.“)