Jaotzinas, kuris kartais įvardijamas kaip actekų pragaro dievas, yra figūra, kurios autentiškumą ir vaidmenį actekų mitologijoje reikia vertinti labai atsargiai. Išsami paieška pagrindiniuose actekų mitologijos šaltiniuose – ikikolumbiniuose kodeksuose, ispanų metraštininkų darbuose (pavyzdžiui, Bernardino de Sahagúno „Florencijos kodekse“) ir šiuolaikinių mokslininkų veikaluose – neduoda jokių rezultatų apie dievybę ar demoną, vardu Jaotzinas (Yaotzin). Pats vardas, nors ir skamba autentiškai nahuatlių kalba, greičiausiai yra ne asmenvardis, o epitetas arba titulas, priskirtas kitai, kur kas svarbesnei dievybei. Dėl šios priežasties rašyti apie Jaotziną kaip apie atskirą dievą būtų neįmanoma. Kur kas prasmingiau yra panagrinėti, iš kur galėjo kilti šis vardas ir su kuriuo tikruoju actekų dievu jis greičiausiai yra susijęs.
Pats žodis yāōtl nahuatlių kalboje reiškia „karys“, „priešas“ arba „karas“. Priesaga -tzin yra pagarbos forma, panaši į „garbingasis“, „gerbiamasis“ arba „viešpats“. Taigi, Yaōtzin tiesiogiai verčiamas kaip „Garbingasis Karys“ arba „Gerbiamasis Priešas“. Tai yra ne asmenvardis, o titulas, kuris galėjo būti taikomas bet kuriam galingam karo dievui. Šiame kontekste labiausiai tikėtinas kandidatas, su kuriuo Jaotzinas turėtų būti tapatinamas, yra ne pragaro, o karo dievas.
Actekų panteone buvo keletas galingų karo dievų, tačiau du iš jų yra ypač svarbūs:
- Huitzilopočtlis (Huitzilopochtli): Tai buvo pats svarbiausias actekų (mešikų) genties dievas, jų globėjas, saulės ir karo dievas. Būtent jo ženklas – erelis, tupintis ant kaktuso ir draskantis gyvatę – nulėmė Tenočtitlano (dabartinio Meksiko) įkūrimo vietą. Huitzilopočtlis buvo negailestingas ir kraujo trokštantis dievas, reikalaujantis nuolatinių žmonių aukų, kad turėtų jėgų kasdien kovoti su tamsa ir išsaugoti pasaulį. Titulas „Garbingasis Karys“ jam tiktų idealiai.
- Teskatlipoka (Tezcatlipoca): Nors jis buvo kur kas sudėtingesnis nei vien karo dievas, karas ir nesantaika buvo viena iš pagrindinių jo sferų. Jis buvo klastingas, nenuspėjamas ir dažnai vadinamas Necoc Yaotl, kas reiškia „Priešas iš Abiejų Pusių“ – titulas, pabrėžiantis jo gebėjimą sukelti konfliktus ir sėti nesantaiką tarp žmonių. Taigi, epitetas „Jaotzinas“ jam taip pat puikiai tinka. Teskatlipoka buvo burtininkų, karių ir karalių globėjas, įkūnijantis tamsiąją, chaotišką karo pusę.
Apibrėžimas „pragaro dievas“ greičiausiai yra klaida, atsiradusi dėl painiavos arba neteisingos interpretacijos. Tikrasis actekų požemio pasaulio (Miktlano) valdovas buvo Miktlantekutlis (Mictlantecuhtli). Jo vaidmuo buvo valdyti mirusiųjų karalystę, o ne kurstyti karus. Tačiau Vakarų kultūroje, kur karas ir mirtis dažnai asocijuojasi su velniu ir pragaru, galėjo įvykti sąvokų suliejimas. Gali būti, kad koks nors modernus autorius, susidūręs su titulu „Jaotzinas“ („Garbingasis Priešas“) ir supratęs jį kaip demonišką figūrą, automatiškai priskyrė jam „pragaro dievo“ vaidmenį, neatsižvelgdamas į tikrąją actekų mitologijos struktūrą.