Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, Imamo Mahdi gimimo naktis), tiek sufijų ciklinius minėjimus (pvz., dvasinių mokytojų Urs). Tai ne vien musulmonų praktinis kalendorius, bet platesnė religinės laiko struktūros apžvalga, parodanti, kaip skirtingos islamo tradicijos įprasmina laiką, maldą ir atmintį.
1. Muharram (islamiškų metų pradžia)
1 d. – Hidžros Naujieji metai (sunitai / šiitai)
Pranašo Mahometo persikėlimas į Mediną – islamiškos eros pradžia.
1–10 d. – Gedulo dešimtadienis (šiitai)
Pasakojimai (majlis), procesijos, atgaila – prisimenama Imamo Huseino žūtis Karbaloje.
10 d. – Ašūra (sunitai / šiitai)
Sunitams – Mozės pergalės diena (pasninkas).
Šiitams – Karbalos tragedijos kulminacija, giliai išgyvenamas gedulas.
3. Rabi’ al-Awwal
12 d. – Mawlid al-Nabi (Pranašo Mahometo gimtadienis)
Procesijos, pasakojimai, bendros maldos. Sufijams – vienas iš didžiausių dvasinių išgyvenimų.
Šiitai švenčia vėliau (žr. 17 d.).
17 d. – Pranašo Mahometo ir Imamo Dža’far al-Sadiq gimtadieniai (šiitai)
Dviguba iškilmė: tiek Pranašas, tiek vienas iš pagrindinių šiitų teologų.
7. Rajab
13 d. – Imamo Ali gimtadienis (šiitai)
Švenčiama kaip pirmojo Imamo ir svarbaus islamo veikėjo gimimas – ypač Irane, Irake.
27 d. – Laylat al-Mi’raj (Pranašo pakilimo naktis)
Mahometo mistinė kelionė į dangų – sufijams tai vidinės šviesos simbolis.
8. Sha’ban
3 d. – Imamo Huseino gimtadienis (šiitai)
Švenčiamas šviesiai, šeimyniškai – simbolizuoja pasiaukojimo dvasią.
15 d. – Laylat al-Bara’ah (Atleidimo naktis)
Maldos, pasninkas – šią naktį, tikima, nusprendžiamas žmogaus likimas iki kitų metų.
15 d. – Imamo Mahdi gimimo diena (šiitai)
Dvyliktasis Imamas, paslėptasis teisusis – viltinga, beveik eschatologinė naktis.
9. Ramadan
Visa mėnuo – Ramadanas (sunitai / šiitai / sufijai)
Pasninkas nuo aušros iki saulėlydžio.
Sufijams – širdies išvalymo mėnuo; šiitams – ypatingas dėmesys nakčiai.
27 d. (arba kita naktis) – Laylat al-Qadr (Galybės naktis)
Korano apreikšties naktis – visame islame laikoma stipriausia metuose.
10. Shawwal
1 d. – Eid al-Fitr (Šventė po Ramadano)
3 dienų šventė, pradedama rytine malda, vaišėmis, atleidimu.
Vaikams dovanojami saldumynai, lankomi artimieji.
12. Dhu al-Hijjah
8–12 d. – Hajj (piligrimystė į Meką)
Vienas iš penkių islamo ramsčių – atliekamas bent kartą gyvenime, jei tik įmanoma.
9 d. – Arafato diena (sunitai / sufijai)
Malda Arafato kalne. Sufijams – vidinės piligrimystės simbolis.
10 d. – Eid al-Adha (Aukojimo šventė)
Abraomo ištikimybės Dievui šventė – aukojami gyvūnai, dalijama bendruomenei.
Nuolatinės ir ciklinės dvasinės datos
Kiekvienas penktadienis – Džumu‘ah
Savaitinis maldos susibūrimas – musulmonų „sekmadienis“.
Sufijų Urs (mawlūd) – šventųjų dvasinės gimimo (mirties) dienos
Pvz., Jalaluddino Rumio, Imam Shadhili ar Abdul Qadir al-Jilani minėjimai.
Skaitomi eilėraščiai, šokama (sema), praktikuojamas zikras.
Regioninės variacijos
- Irane – svarbiausias dėmesys Ašūrai, Imamo Mahdi gimimui.
- Indijoje / Pakistane – labai švenčiama Laylat al-Bara’ah, sufijų urs.
- Turkijoje / Balkanuose – dominuoja sufijų tradicijos, ypatingas Ramadano kultūrinis išraiškingumas.
- Saudo Arabijoje – tik pagrindinės šventės, mažai papildomų minėjimų.
- Afrikos šalyse (pvz., Senegale, Maroke) – daugybė vietinių sufijų broliškų minėjimų, dažnai neįeinančių į oficialų kalendorių.