Huldrychas Cvinglis

Huldrychas Cvinglis (vok. Huldrych Zwingli, 1484 m. sausio 1 d. Wildhaus, Šveicarija – 1531 m. spalio 11 d. Kappel am Albis, Šveicarija) buvo šveicarų teologas, kunigas, reformatorius ir vienas pagrindinių protestantų Reformacijos veikėjų. Jis laikomas reformatų bažnyčios, kuri vėliau tapo kalvinizmo pagrindu, pradininku. Skirtingai nei Martynas Liuteris, Cvinglis pabrėžė griežtą Biblijos autoritetą ir simbolinį sakramentų pobūdį, taip pat siekė paprastos ir asketiškos liturgijos.

Cvinglis gimė pasiturinčioje valstiečių šeimoje Wildhauso kaime, Sankt Galeno kantone. Jo tėvas buvo vietos pareigūnas, o šeima vertino išsilavinimą. Jaunasis Huldrychas mokėsi Bazelyje ir Berne, o vėliau studijavo Vienos ir Bazelio universitetuose, kur 1506 m. įgijo magistro laipsnį. Tais pačiais metais jis buvo įšventintas kunigu ir pradėjo tarnauti Glaruso parapijoje. 1516 m. Cvinglis tapo Einsiedelno vienuolyno kunigu, kur giliai susipažino su Šventuoju Raštu ir pradėjo abejoti katalikų Bažnyčios praktikomis.

1519 m. Cvinglis buvo paskirtas Ciuricho Didžiosios katedros (Grossmünster) kunigu. Čia jis pradėjo savo reformatorišką veiklą, skaitydamas pamokslus, pagrįstus tik Biblija, ir kritikuodamas Bažnyčios korupciją, indulgencijas bei kitas praktikas. Jo idėjos greitai išplito, o Ciurichas tapo vienu pirmųjų protestantizmo centrų Šveicarijoje.

Cvinglis tikėjo, kad Bažnyčia turi grįžti prie pirminio Evangelijos grynumo, remdamasi tik Šventuoju Raštu (sola scriptura). Jis kritikavo katalikų Bažnyčios praktikas, tokias kaip indulgencijų prekyba, vienuolynų turtai, celibatas ir popiežiaus autoritetas. Jo teologija skyrėsi nuo Liuterio tuo, kad Cvinglis laikė sakramentus (pvz., Eucharistiją ir Krikštą) simboliniais veiksmais, o ne tikrais dieviškos malonės kanalais. Jis teigė, kad Eucharistija yra Kristaus atminimo šventė, o ne fizinis Kristaus kūno ir kraujo buvimas.

Cvinglio reformos Ciuriche buvo radikalios:

• Liturgijos supaprastinimas: Jis pašalino paveikslus, statulas ir kitus „stabmeldiškus“ elementus iš bažnyčių, pakeitė lotyniškas mišias paprastais pamokslais ir giesmėmis šveicarų vokiečių kalba.
• Socialinės reformos: Cvinglis skatino švietimą, draudė samdinių tarnystę užsienio armijose (tai buvo įprasta Šveicarijoje) ir ragino sekuliarizuoti vienuolynų turtą.
• Teokratinė vizija: Jis siekė sukurti Ciuriche krikščionišką visuomenę, kurioje bažnyčia ir valstybė glaudžiai bendradarbiautų, o moralė būtų griežtai reguliuojama.

1529 m. Cvinglis bandė suvienyti savo judėjimą su Liuterio reformomis per Marburgo disputą, tačiau nesutarimai dėl Eucharistijos doktrinos (Liuteris tikėjo realiu Kristaus buvimu, o Cvinglis – simboliniu) sutrukdė aljansui. Nepaisant to, Cvinglio idėjos plito kituose Šveicarijos kantonuose, tokiuose kaip Bernas ir Bazelis.

Darbai

• Biblijos autoriteto pabrėžimas: Cvinglis skatino žmones tiesiogiai studijuoti Šventąjį Raštą, versti Bibliją į vietines kalbas ir remtis ja kaip vieninteliu tikėjimo šaltiniu.
• Liturgijos reforma: Jo supaprastinta liturgija padėjo tikintiesiems geriau suprasti pamaldas ir aktyviau dalyvauti religiniame gyvenime.
• Švietimo skatinimas: Cvinglis įkūrė mokyklas ir skatino visuotinį švietimą, ypač dvasininkų mokymą, kad jie galėtų efektyviai pamokslauti.
• Socialinė atsakomybė: Jo reformos skatino bendruomenės atsakomybę už vargšus, o vienuolynų turto sekuliarizacija padėjo finansuoti socialines programas.
• Reformatų tradicijos pagrindas: Cvinglio darbai padėjo pagrindą kalvinizmui ir kitoms reformatų bažnyčioms, kurios vėliau paplito Europoje ir Amerikoje.

Kontroversijos

• Radikalumas ir netolerancija: Cvinglis buvo griežtas savo oponentų atžvilgiu, ypač anabaptistų, kurie reikalavo suaugusiųjų krikšto. Ciuriche anabaptistai buvo persekiojami, o kai kurie, pavyzdžiui, Feliksas Mancas, buvo nuskandinti (1527 m.) kaip bausmė už „ereziją“.
• Militarizacija: Cvinglis rėmė ginkluotą pasipriešinimą katalikų kantonams, kas lėmė Antrąjį Kappelio karą (1531 m.), kuriame jis pats žuvo. Jo militaristinis požiūris sukėlė įtampą ir padalijimą Šveicarijoje.
• Teokratinė kontrolė: Kai kurie kritikai teigia, kad Cvinglio vizija apie bažnyčios ir valstybės sąjungą ribojo asmens laisves ir primetė griežtą moralinę kontrolę Ciuricho gyventojams.
• Nesutarimai su Liuteriu: Cvinglio nesugebėjimas rasti kompromiso su Liuteriu susilpnino protestantų judėjimą, padarydamas jį mažiau vieningą prieš katalikų kontrreformaciją.

1531 m. Šveicarijoje įsiplieskė Antrasis Kappelio karas tarp protestantų ir katalikų kantonų. Cvinglis, kaip Ciuricho dvasinis ir politinis lyderis, dalyvavo kare kaip kapelionas. Spalio 11 d. Kappel am Albis mūšyje jis buvo sužeistas ir nužudytas. Jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti, siekiant užkirsti kelią relikvijoms. Cvinglio mirtis buvo smūgis Ciuricho reformoms, tačiau jo darbą tęsė jo įpėdinis Heinrichas Bullingeris, o vėliau Jonas Kalvinas, kuris perėmė ir išplėtojo reformatų teologiją.

Cvinglio idėjos turėjo ilgalaikę įtaką. Reformatų bažnyčios, įkvėptos jo mokymo, paplito Nyderlanduose, Škotijoje, Anglijoje ir Amerikoje. Jo pabrėžtas Biblijos autoritetas ir paprasta liturgija tapo protestantizmo bruožais. Tačiau Šveicarijoje jo mirtis lėmė protestantų ir katalikų kantonų susiskaldymą, kuris išliko ilgus šimtmečius.

1999 m. Ciuriche buvo surengtas Cvinglio 500-ųjų gimimo metinių minėjimas, pabrėžiant jo indėlį į šveicarų kultūrą ir religiją. Jo darbai taip pat turėjo netiesioginę įtaką Lietuvos protestantizmui per reformatų bendruomenes, kurios XVI a. formavosi LDK teritorijoje.

Žymios citatos

1. „Dievo Žodis yra vienintelis mūsų tikėjimo vadovas ir šviesa, kuri nušviečia mūsų kelią.“
2. „Eucharistija yra Kristaus atminimo šventė, o ne auka ar stebuklas.“
3. „Tikroji Bažnyčia yra tų, kurie klauso Dievo Žodžio ir gyvena pagal jį.“
4. „Stabmeldystė yra bet koks dalykas, kuris atitraukia mus nuo tikrojo Dievo garbinimo.“
5. „Valstybė ir Bažnyčia turi dirbti kartu, kad sukurtų teisingą ir dievobaimingą visuomenę.“

Istorinės detalės

• Ciuricho disputai: 1523 m. Cvinglis organizavo viešus disputus Ciuriche, kur įrodinėjo savo teologines pozicijas prieš katalikų dvasininkus. Šie disputai lėmė Ciuricho perėjimą prie protestantizmo.
• Anabaptistų persekiojimas: Cvinglio griežtas požiūris į anabaptistus tapo vienu tamsesnių jo palikimo aspektų, nes anabaptistai buvo laikomi pavojingais radikalais.
• Šveicarijos konfederacijos susiskaldymas: Cvinglio reformos sukėlė įtampą tarp protestantų ir katalikų kantonų, o jo mirtis Kappelio mūšyje sustiprino šį susiskaldymą.
• Ryšiai su Lietuva: Cvinglio idėjos pasiekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę per reformatų bendruomenes, ypač per Radvilų šeimos globojamus protestantiškus centrus, tokius kaip Biržai.