Hudud bausmės

Hudud bausmės – tai šariato teisės dalis, kur net klaida gali kainuoti galūnę ar gyvybę. Už vagystę – rankos amputacija. Už svetimavimą – rykštės arba mirtis. Šios bausmės laikomos ne žmogaus sugalvotu kerštu, o Dievo nustatytais atpildo įstatymais. Pats žodis hudud reiškia „ribos“ – peržengei jas, nėra vietos pasigailėjimui. Ypač griežtai hudud taikoma tokiose kryptyse kaip Hanbali mokykla, kur žmogaus protui skirta ne kurti moralę, o besąlygiškai vykdyti Korano ir Hadisų nurodymus.

Hudud bausmės yra šariato teisės dalis, apimanti griežtas bausmes už konkrečius nusikaltimus, laikomus tiesioginiais nusižengimais Dievo įstatymams. Terminas „hudud“ arabiškai reiškia „ribos“ arba „apribojimai“, simbolizuodamas Dievo nustatytas ribas, kurių peržengimas reikalauja griežto atpildo. Šios bausmės, pagrįstos Koranu ir Hadisais, yra taikomos ypač konservatyviose šariato teisės mokyklose, tokiose kaip Hanbali, ir kelia diskusijas dėl jų žiaurumo, moralinių implikacijų bei suderinamumo su šiuolaikiniais žmogaus teisių standartais.

Hudud bausmių principai

Hudud bausmės yra skirtos nusikaltimams, kurie laikomi sunkiausiais, nes jie pažeidžia Dievo nustatytą tvarką. Jos skiriasi nuo kitų šariato bausmių, tokių kaip qisas (atpildas už žmogžudystę ar kūno sužalojimą) ar ta’zir (diskrecinės bausmės už mažesnius nusižengimus), tuo, kad yra griežtai apibrėžtos Korane ir Hadisuose. Pagrindiniai principai:

  • Dieviškasis įsakymas: Hudud bausmės laikomos Dievo nurodymu, todėl jų negalima keisti ar lengvinti be tiesioginio pagrindo šventuosiuose tekstuose.
  • Atgrasymas ir moralinė atsakomybė: Bausmės skirtos ne tik nubausti, bet ir atgrasyti visuomenę nuo nusikaltimų bei priminti apie moralinius įsipareigojimus Dievui.
  • Griežtos taikymo sąlygos: Hudud bausmės taikomos tik esant neginčijamiems įrodymams, pavyzdžiui, keturių patikimų liudininkų parodymams ar savanoriškam prisipažinimui. Bet kokia abejonė (shubha) panaikina bausmės taikymą.
  • Viešas vykdymas: Dažnai bausmės vykdomos viešai, siekiant sustiprinti jų atgrasomąjį poveikį.

Hudud bausmių rūšys

Hudud bausmės apima septynias pagrindines kategorijas, kiekviena susijusi su konkrečiu nusikaltimu:

  1. Vagystė (sariqa):
    • Bausmė: Dešinės rankos amputacija, o už pakartotinę vagystę – kairės kojos amputacija (Koranas 5:38).
    • Sąlygos: Pavogtas turtas turi viršyti tam tikrą vertę (nisab), vagystė turi būti tyčinė, o auka negali būti artimas giminaitis. Bausmė netaikoma, jei vagystė įvyko dėl bado ar būtinybės.
    • Pavyzdys: 2007 m. Saudo Arabijoje Egipto piliečiui Amrui Naserui buvo nukirsta ranka už vagystę Mekos Didžiojoje mečetėje.
  2. Svetimavimas (zina):
    • Bausmė: Už svetimavimą ištekėjusiai ar vedusiam asmeniui – užmėtymas akmenimis (rajm), nesusituokusiam – 100 kirčių rimbu (Koranas 24:2). Užmėtymas pagrįstas Hadisais, o ne Koranu.
    • Sąlygos: Reikalingi keturi patikimi liudininkai, matę patį aktą, arba savanoriškas prisipažinimas. Išprievartavimas nelaikomas zina, tačiau auka kartais neteisingai baudžiama dėl įrodymų trūkumo.
    • Pavyzdys: 2019 m. Somalyje, „Al-Shabaab“ kontroliuojamoje teritorijoje, moteris buvo užmėtyta akmenimis už tariamą svetimavimą.
  3. Šmeižtas (qadhf):
    • Bausmė: 80 kirčių rimbu už melagingą kaltinimą svetimavimu (Koranas 24:4).
    • Sąlygos: Kaltintojas turi nepateikti keturių liudininkų, patvirtinančių kaltinimą. Bausmė netaikoma, jei kaltinimas pasitvirtina.
    • Pavyzdys: Tokios bausmės retai dokumentuojamos, nes teismai dažnai sprendžia šmeižto bylas per ta’zir bausmes.
  4. Alkoholio vartojimas (shurb al-khamr):
    • Bausmė: 80 kirčių rimbu, pagrįsta Hadisais.
    • Sąlygos: Reikalingi liudininkai arba prisipažinimas. Bausmė gali būti taikoma ir už kitų svaigalų vartojimą.
    • Pavyzdys: 2015 m. Saudo Arabijoje britas Karlas Andry buvo nuteistas 350 kirčiais už naminio vyno laikymą, tačiau bausmė atšaukta po tarptautinio spaudimo.
  5. Apostazija (riddah):
    • Bausmė: Mirties bausmė, dažniausiai įvykdoma nukirsdinimu, jei asmuo neatgailauja po trijų dienų (pagrįsta Hadisais, pvz., Sahih al-Bukhari 9.84.57).
    • Sąlygos: Reikalingas aiškus atsisakymas nuo islamo, patvirtintas liudininkais ar viešais pareiškimais.
    • Pavyzdys: 2015 m. Saudo Arabijoje poetas Ashrafas Fayadas buvo nuteistas mirties bausme už tariamą apostaziją, tačiau bausmė pakeista kalėjimu.
  6. Plėšikavimas (hiraba):
    • Bausmė: Priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo – nukryžiavimas, galūnių amputacija, mirties bausmė arba tremtis (Koranas 5:33).
    • Sąlygos: Taikoma už ginkluotus plėšimus, terorizmą ar smurtą, keliančius pavojų visuomenei.
    • Pavyzdys: 2014 m. „Islamo valstybės“ kontroliuojamoje Sirijoje plėšikai buvo viešai nukryžiuoti už apiplėšimus.
  7. Maištas (baghy):
    • Bausmė: Mirties bausmė arba kalėjimas už maištą prieš teisėtą islamo valdžią.
    • Sąlygos: Reikalingi įrodymai, kad kaltinamasis sąmoningai kėlė grėsmę valstybei.
    • Pavyzdys: Saudo Arabijoje 2019 m. keli Shi’a aktyvistai buvo nuteisti mirties bausme už tariamą maištą, tačiau tarptautinės organizacijos tai laikė politiniu persekiojimu.

Hudud bausmių taikymo sąlygos

Hudud bausmės taikomos tik esant griežtoms sąlygoms, kurios atspindi šariato teisės pabrėžiamą teisingumą:

  • Neginčijami įrodymai: Reikalingi keturi patikimi liudininkai (vyrų ar dvigubai daugiau moterų) arba savanoriškas prisipažinimas, kuris negali būti išgautas prievarta.
  • Sąmoningumas: Kaltinamasis turi būti suaugęs, sveiko proto ir veikti savo valia.
  • Abejonės principas: Jei kyla bet kokia abejonė dėl kaltės, bausmė netaikoma. Pavyzdžiui, istorinis atvejis Bagdade, kai teisėjas atleido vagį, įrodžiusį, kad vogė iš bado, rodo šio principo svarbą.
  • Religinis statusas: Hudud bausmės dažniausiai taikomos musulmonams, o nemusulmonams gali būti taikomos alternatyvios bausmės.

Hudud bausmių taikymas skirtingose šalyse

Hudud bausmės taikomos keliose šalyse, kur šariatas yra pagrindinė teisės sistema, tačiau jų mastas ir dažnumas skiriasi.

Saudo Arabija

Saudo Arabija, vadovaudamasi Hanbali mokykla, taiko hudud bausmes, tačiau jos retos dėl griežtų įrodymų reikalavimų:

  • Vagystė: Amputacijos dokumentuojamos, bet retos. 2007 m. atvejis Mekos mečetėje yra vienas iš žinomų pavyzdžių.
  • Svetimavimas: Užmėtymas akmenimis teoriškai įmanomas, tačiau viešai nevykdomas nuo 1990 m. Plakimai dažnesni.
  • Apostazija: 2015 m. Ashrafo Fayado atvejis rodo, kad apostazijos bausmės dažnai keičiamos kalėjimu dėl tarptautinio spaudimo.

Afganistanas (Talibano kontrolė)

Po 2021 m. Talibano sugrįžimo hudud bausmės tapo dažnesnės:

  • Vagystė ir svetimavimas: 2022 m. Herato provincijoje buvo vykdomi vieši plakimai už vagystę ir zina.
  • Moterų bausmės: Moterys dažnai baudžiamos už tariamus moralinius nusižengimus, pvz., 2023 m. pranešta apie viešą plakimą už hidžabo nedėvėjimą.

Iranas

Irane, remiantis Shi’a Ja’fari mokykla, hudud bausmės taikomos, tačiau rečiau nei Saudo Arabijoje:

  • Vagystė: 2010 m. jaunuoliui buvo nukirsta ranka už šokolado vagystę, sukeldamas tarptautinį pasipiktinimą.
  • Svetimavimas: Užmėtymas akmenimis teoriškai įmanomas, tačiau nuo 2002 m. oficialiai sustabdytas, nors neoficialūs atvejai pasitaiko.

Somalis („Al-Shabaab“ teritorijos)

„Al-Shabaab“ kontroliuojamose teritorijose hudud bausmės vykdomos itin žiauriai:

  • Vagystė: 2009 m. Mogadiše keturiems vagims buvo amputuotos rankos ir kojos.
  • Svetimavimas: 2018 m. moteris buvo užmėtyta akmenimis už tariamą zina.

Pakistanas

Pakistane hudud bausmės įvestos 1979 m. Islamizacijos metu, tačiau aukščiausi teismai retai jas patvirtina:

  • Plakimai: 1980 m. vieši plakimai buvo įprasti už alkoholio vartojimą, tačiau dabar retos.
  • Užmėtymas: Niekada oficialiai nevykdomas, tačiau gentiniai teismai kartais taiko neoficialias bausmes.

Brunėjus

Brunėjuje 2014 m. įvestas šariato baudžiamasis kodeksas numato hudud bausmes, tačiau jos nevykdomos dėl tarptautinio spaudimo:

  • Svetimavimas ir homoseksualumas: Teoriškai baudžiama užmėtymu, tačiau sultonas 2019 m. paskelbė moratoriumą.

Moterų padėtis ir Hudud bausmės

Moterys dažnai patiria neproporcingą hudud bausmių poveikį dėl patriarchalinės šariato interpretacijos:

  • Svetimavimo bylos: Moterys dažniau baudžiamos už zina, ypač jei pastoja po išprievartavimo, nes trūksta keturių liudininkų. Pavyzdžiui, 2011 m. Afganistane Gulnaz buvo nuteista kalėti už zina po išprievartavimo, kol tarptautinis spaudimas ją išlaisvino.
  • Šmeižto rizika: Moterys, pranešančios apie išprievartavimą, rizikuoja būti apkaltintos šmeižtu (qadhf), jei negali pateikti įrodymų.
  • Viešosios moralės taisyklės: Moterys baudžiamos už hidžabo nedėvėjimą ar bendravimą su vyrais. 2024 m. Talibano taisyklės draudžia moterims viešai kalbėti, o pažeidėjos baudžiamos plakimais.

Moraliniai ir etiniai iššūkiai

Hudud bausmės kelia rimtus moralinius klausimus, ypač šiuolaikiniame žmogaus teisių kontekste:

  • Žiaurumas: Amputacijos, užmėtymas akmenimis ar plakimai laikomi nežmoniškais pagal tarptautinius standartus. Organizacijos kaip Amnesty International reguliariai kritikuoja Saudo Arabiją ir Iraną už šias bausmes.
  • Diskriminacija: Moterys ir religinės mažumos dažnai patiria neproporcingą bausmių poveikį, ypač zina ar apostazijos bylose.
  • Teisingumo principai: Nors šariatas pabrėžia įrodymų būtinybę, konservatyvūs teismai kartais ignoruoja abejones, ypač politiškai motyvuotose bylose.
  • Suderinamumas su modernumu: Hudud bausmės prieštarauja šiuolaikiniams teisės principams, tokiems kaip bausmių proporcingumas ar reabilitacija.

Tačiau šariato šalininkai teigia, kad hudud bausmės yra Dievo įsakymas, skirtas užtikrinti moralinę tvarką ir atgrasyti nuo nusikaltimų. Jie pabrėžia, kad griežtos įrodymų sąlygos ir atleidimo galimybė (pvz., atgaila apostazijos atveju) atspindi teisingumą.

Reformos ir šiuolaikinės tendencijos

Kai kuriose šalyse pastebimos pastangos riboti hudud bausmes:

  • Saudo Arabija: 2020 m. panaikinta plakimo bausmė už mažesnius nusikaltimus, pakeičiant ją kalėjimu ar baudomis.
  • Iranas: Užmėtymas akmenimis oficialiai sustabdytas, nors neoficialūs atvejai pasitaiko.
  • Malaizija: Kai kuriose valstijose hudud bausmės numatytos, tačiau federaliniai teismai jas riboja.
  • Tunisas ir Turkija: Šios šalys atmetė hudud bausmes, pasirinkdamos pasaulietinius kodeksus.

Nepaisant reformų, konservatyvios bendruomenės, tokios kaip Talibanas ar „Al-Shabaab“, toliau taiko hudud bausmes, laikydamos jas islamo grynumo simboliu.

Realios istorijos

  • Gulnaz atvejis (Afganistanas, 2011): 19-metė Gulnaz buvo nuteista kalėti už zina po išprievartavimo, nes trūko liudininkų. Po tarptautinio spaudimo ji buvo paleista, tačiau atsisakė tuoktis su prievartautoju.
  • Mogadišo vagys (Somalis, 2009): „Al-Shabaab“ amputavo rankas ir kojas keturiems jaunuoliams už telefonų vagystę, vykdydami bausmę viešai, kad atgrasytų kitus.
  • Layla istorija (Saudo Arabija, 2015): Jauna moteris buvo nubausta 80 kirčių už alkoholio vartojimą vakarėlyje, tačiau bausmė buvo atidėta po šeimos maldavimų, parodydama retą atlaidumą.

Hudud bausmės yra šariato teisės šerdis, rodanti Dievo nustatytas ribas ir moralinę atsakomybę. Jos apima griežtas bausmes už vagystę, svetimavimą, apostaziją ir kitus nusikaltimus, tačiau taikomos tik esant neginčijamiems įrodymams. Šios bausmės dominuoja konservatyviose šalyse, tokiose kaip Saudo Arabija, Afganistanas ar Somalis, tačiau jų žiaurumas ir poveikis moterims kelia tarptautinę kritiką. Nors šariato šalininkai pabrėžia jų dieviškąją kilmę ir atgrasomąjį poveikį, moraliniai iššūkiai ir žmogaus teisių principai skatina reformas, ribojančias hudud taikymą. Istorijos apie Gulnaz ar Mogadišo vagis atskleidžia šių bausmių sudėtingumą – jos balansuoja tarp tradicijos, teisingumo ir šiuolaikinių vertybių, keldamos klausimus apie jų vietą XXI a. pasaulyje.