Kadangi kraštas labai kalnuotas, miestas nuo miesto astkiri, dėl to kiekvienas turi savitas dievybes, dažniausiai tai sudievintas gamtos reiškinys – saulė, mėnulis, audra ir t.t., kuriuos gyventojai garbina didžiausioje miesto šventykloje. Hetitų dievai priklausė nuo savo tarnų žmonių – kai žemę ištiko nederlius, dievai badavo, nes nebegaudavo aukų.
Hetitų sostinėje, Chatušo mieste, karalius vadovavo audros dievo ir saulės deivės kultams. Jis buvo ir vyriausias žynys, audros dievo vietininkas žemėje, ir vyriausias kitų dievų žynys. Jis turėdavo dalyvauti kiekvieno dievo metinėje šventėje to dievo globojamame mieste. Jei karalius nedalyvaudavo ar padarydavo kokią klaidą apeigų metu, kraštą galėjo ištikti nelaimė.