Habakukas (hebrajiškai חֲבַקּוּק – Ḥavaqquq, graikiškai Ἀμβακοὺμ – Ambakoum, lotyniškai Habacuc, arabiškai حبقوق – Ḥabaqūq) – vienas iš Senojo Testamento „mažųjų pranašų“, kurio vardas, kaip manoma, reiškia „apkabinantis“ arba „tas, kuris apglėbia“.
Apie patį Habakuką žinoma labai mažai. Jo vardas minimas tik jo pačio pranašystės pradžioje, nėra nurodyta nei tėvynė, nei šeima, nei socialinis statusas. Manoma, kad jis veikė VII a. pr. Kr., kai Judo karalystė susidūrė su didžiuliu pavojumi – Babilono imperijos iškilimu.
Habakuko knyga ypatinga tuo, kad joje užrašytas atviras pranašo dialogas su Dievu. Habakukas drįsta klausti: kodėl blogis triumfuoja, kodėl teisieji kenčia, o nedorėliams sekasi? Jis skundžiasi, kad aplinkui – smurtas, neteisybė, priespauda, o Dievas, regis, tyli. Dievas atsako Habakukui, kad Babilonas (chaldėjai) bus panaudotas kaip bausmės įrankis, tačiau vėliau ir jiems teks atsakyti už jų pačių blogį.
Habakuko žinia pabrėžia tikėjimą net tada, kai viskas atrodo beviltiška: „Teisusis gyvens savo tikėjimu.“ (Hab 2,4) Tai viena garsiausių Biblijos sentencijų, tapusi krikščionybės pagrindu (ją vėliau plačiai cituoja apaštalas Paulius).
Habakuko knyga baigiasi nuostabiu poetiniu himnu, kuris, nors ir aprašo nelaimes ir sunkumus, alsuoja visišku pasitikėjimu Dievu:
– „Nors figmedis nežydės ir vynmedžiai neduos vaisių, alyvmedžių derlius nuvils ir laukuose nieko neaugs… vis tiek džiaugsiuosi Viešpačiu, giedosiu Dievui, kuris yra mano išgelbėjimas.“ (Habakuko knyga 3,17–18)
Citatos:
– „Viešpats atsakė: ‘Teisusis gyvens savo tikėjimu.’“ (Hab 2,4)
– „Nors figmedis nežydės… vis tiek džiaugsiuosi Viešpačiu.“ (Hab 3,17–18)
Habakukas žinomas kaip pranašas, kuris drįso klausti, nebijodamas Dievui išsakyti savo abejones ir skausmą. Jo tikėjimo kelias primena: sąžiningas dialogas su Dievu nėra maištas, bet artumo ženklas. Habakuko žinia – būti ištikimam, net kai viskas atrodo žlugę, nes Dievas galiausiai atlygina teisiems.
Įdomybės:
– Habakukas labai gerbiamas tiek žydų, tiek krikščionių ir musulmonų tradicijoje.
– Jo kapas nuo seno rodomas Izraelyje, taip pat yra tradicija, kad kapas galėjo būti Irane.
– Habakuko knyga tapo įkvėpimu daugeliui poetų ir dvasinių autorių, ieškančių prasmės kentėjimo akivaizdoje.
Habakukas išliko tikėjimo pranašu – tikinčiu net tada, kai viskas aplink atrodo beprasmiška.