Ezekielis (hebrajiškai יְחֶזְקֵאל, „Dievas sustiprina“) – vienas iš didžiųjų Senojo Testamento pranašų, kurio vardu pavadinta viena spalvingiausių ir paslaptingiausių pranašysčių knygų. Jis gyveno VI a. pr. Kr., kai Izraelio tauta patyrė vieną didžiausių sukrėtimų – Babilono tremtį. Ezekielis pats buvo kunigo šeimos narys ir būdamas apie 25 metų kartu su kitais izraelitais išvežtas į Babiloną (dabartinis Irakas).
Ezekielis išgarsėjo ne tik dėl gilių pamokslų, bet ir dėl pribloškiančių vizijų, keistų elgesio ženklų ir netgi teatrališkų Dievo įsakymų – pavyzdžiui, gulėti ant vieno šono šimtus dienų, kepti duoną ant gyvulių mėšlo, ar nupiešti Jeruzalės apgultį ant plytos. Būtent šie ženklai turėjo šokiruoti tremtyje atsidūrusius žydus ir priversti juos susimąstyti apie Dievo valią.
Pagrindinė Ezekielio žinia – Dievo teisingumas ir viltis. Iš pradžių jis griežtai skelbė Jeruzalės sunaikinimą ir tautos išblaškymą dėl nuodėmių, bet vėliau, matydamas tremtinius nevilties būsenoje, tapo vilties pranašu. Ezekielio knygoje aprašoma garsioji „Sausų kaulų slėnio“ vizija, kai pranašas regi, kaip mirusiųjų kaulai atgyja ir virsta gyva armija – tai simbolis, kad Dievas sugrąžins Izraelį iš tremties.
Ezekielio vizijos dažnai vadinamos mistiškiausiomis Biblijoje: čia pasirodo keturių veidų cherubinai, „ugnies ratai“ (kurie šiuolaikiniame folklore net tapo „ateivių laivų“ įvaizdžio prototipu!), ir daugybė simbolių, kuriuos šifruoja tiek rabinai, tiek krikščionys. Kai kurie Kabalos (žydų mistikos) tekstai Ezekielio knygą laiko beveik uždrausta, nes jos simboliai pernelyg pavojingi nesubrendusiai dvasiai.
Ezekielis vadinamas „krizės pranašu“ – jo žodžiai skirti laikams, kai atrodo, jog Dievas paliko savo tautą, o pasaulis praranda prasmę. Tačiau jis drąsiai sako: nėra tokio pralaimėjimo, kurio Dievas negalėtų paversti nauju gyvenimu. Jo knyga įkvėpė ne tik dvasinius judėjimus, bet ir dailininkus, rašytojus, net muzikantus. Šiandien Ezekielio vardas dažnai minimas, kai ieškoma vilties beviltiškose situacijose arba kalbama apie dvasinį atsinaujinimą.
Citatos ir palikimas
- „Aš duosiu jums naują širdį ir naują dvasią įdėsiu į jus.“ (Ez 36, 26)
- „Žmogaus sūnau, ar gali šitie kaulai atgyti?“ (Ez 37, 3)
- Ezekielio vardu vadinami net kai kurie renesansinės muzikos kūriniai, nes jo regėjimai įkvėpė šimtmečius menininkų ir teologų.
Ezekielis – pranašas, kuris per keistas, stiprias vizijas ir netradicinę kalbą tapo gyvybės ir atsinaujinimo simboliu. Jo gyvenimas – liudijimas, kad net tremtyje ar krizėje Dievas nepamiršta savo žmonių.