Ezechielis – viena paslaptingiausių ir įdomiausių Senojo Testamento asmenybių. Jo vardas hebrajiškai reiškia „Dievas sustiprins“ arba „Dievas stiprina“. Tai pranašas, kuris gyveno VI a. pr. Kr., Babilonijos tremties metu, ir tapo ne tik Dievo žinios skelbėju, bet ir tikėjimo stiprintoju žydų tautai ištremtai į svetimą žemę.
Ezechielis buvo kunigo sūnus, kilęs iš Jeruzalės, priklausė kunigiškai Zadoko giminei. Apie 597 m. pr. Kr., kai Babilono karalius Nebukadnecaras užėmė Jeruzalę, Ezechielis kartu su kitais žydais buvo ištremtas į Babiloniją (dabartinis Irakas), prie Kebaro upės. Jis buvo apie trisdešimties, kai patyrė pirmąjį Dievo regėjimą – nuo tada prasidėjo jo pranašiška misija, trukusi maždaug dvidešimt metų.
Ezechielis žinomas kaip regėjimų pranašas – jo knygoje aprašomi vieni mįslingiausių, labiausiai vaizduotę žadinančių Senojo Testamento vizijų: gyvos būtybės su daugybe akių, skraidančios ugninės vežėčios, dvasinės būsenos, kai pats pranašas tarsi pakylamas virš žemės ir regi Dievo šlovės pasirodymą.
Vienas garsiausių epizodų – Ezechielio regėjimas apie sausų kaulų slėnį, kur Dievas liepia pranašui pranašauti sausų kaulų atgimimą. Ši vizija tapo žydų tautos vilties simboliu, kad net ir visiškos nevilties akivaizdoje Dievas gali atkurti tautą, sugrąžinti gyvenimą ir viltį.
Ezechielis taip pat garsėjo labai teatrališkais, simboliniais veiksmais – jis dažnai savo pranašystes perteikdavo per simbolinius veiksmus, pvz., ilgą laiką gulėdavo ant vieno šono ar gamindavo maistą neįprastomis sąlygomis, kad žmonės atkreiptų dėmesį į Dievo žinią.
Ezechielio pranašystės pirmiausia buvo skirtos tremtyje gyvenantiems žydams – jis stiprino jų dvasią, ragino nepasiduoti pagundoms, nenuklysti nuo tikrojo tikėjimo. Ezechielio knygoje daug įspėjimų apie Jeruzalės ir šventyklos sunaikinimą, bet vėliau – viltingų žinių apie atstatymą, naują pradžią ir atgimimą.
Manoma, kad Ezechielis mirė Babilonijoje, tačiau jo kapas iki šiol yra žydų, musulmonų ir krikščionių gerbiamas, ypač Irako teritorijoje (Al Kifl vietovė).
Citatos ir įdomybės:
– „Žmogaus sūnau, ar gali šie kaulai atgyti? Viešpatie, Tu žinai.“ (Ezechielio knyga 37,3)
– „Aš atvesiu jus į Izraelio žemę… žinosite, kad aš esu Viešpats.“ (Ezechielio knyga 37,14)
Jo regėjimai įkvėpė ne tik Biblijos komentatorius, bet ir menininkus, mistikus, filosofus visais laikais. Ezechielio knyga – viena sudėtingiausių, tačiau kartu ir poetiškiausių Senojo Testamento knygų, kurioje viltis ir Dievo ištikimybė iškyla net didžiausio išbandymo metu. Pranašas Ezechielis išliko stiprybės simboliu visiems, kurie jaučiasi ištremti, netekę namų ar vilčių, nes jo žinia – kad Dievas gali iš mirusių kaulų atkurti gyvybę – aktuali ir šiandien.