„Laetamur admodum“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1956 m. lapkričio 1 d. Romoje, Šv. Petro bazilikoje. Tai buvo atsakas į tuo metu vykusius politinius ir religinius įvykius Lenkijoje, Vengrijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Enciklikos pavadinimas lotyniškai reiškia „Labai džiaugiamės“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Didžiai džiaugiamės“ arba „Labai džiaugiamės“.
1956 m. buvo ypatingai įtempti metai Rytų Europoje. Spalio pabaigoje Lenkijoje ir Vengrijoje kilo politiniai neramumai, kuriuos lydėjo masiniai protestai ir sukilimai prieš sovietinę valdžią. Lenkijoje kardinolui Stefanui Višinskiui (Stefan Wyszyński) buvo leista grįžti į savo arkivyskupo pareigas po trejų metų namų arešto. Tuo tarpu Vengrijoje kardinolui Jozefui Mindszenty (József Mindszenty) buvo suteikta laisvė po ilgo kalinimo. Šie įvykiai buvo laikomi svarbiais žingsniais link religinės laisvės ir teisingumo atkūrimo šiose šalyse.
Tuo pačiu metu Artimuosiuose Rytuose kilo Sueco krizė, kai Egiptas nacionalizavo Sueco kanalą, sukeldamas karinį konfliktą su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Izraeliu. Ši krizė kėlė grėsmę taikai regione ir pasaulyje.
Pijaus XII enciklikos tikslas buvo:
- Išreikšti džiaugsmą dėl teigiamų pokyčių Lenkijoje ir Vengrijoje, ypač dėl kardinolų Višinskio ir Mindszenty sugrįžimo į savo pareigas.
- Paraginti tikinčiuosius tęsti maldas už taiką ir teisingumą šiose šalyse bei visame pasaulyje.
- Įspėti apie pavojų, kurį kelia kariniai konfliktai, ypač Artimuosiuose Rytuose, ir paraginti taikiai spręsti nesutarimus.
Enciklikoje popiežius pabrėžia, kad tikėjimo bendruomenės maldos ir vienybė gali padėti pasiekti taiką ir teisingumą. Jis ragina tikinčiuosius būti vieningus su savo ganytojais ir aktyviai dalyvauti Bažnyčios gyvenime. Popiežius taip pat įspėja apie karo pavojų, pabrėždamas, kad konfliktai neturėtų būti sprendžiami jėga, o per dialogą, teisę ir teisingumą.
„Laetamur admodum“ buvo svarbus dokumentas, parodantis Bažnyčios poziciją politinių ir religinių įvykių akivaizdoje. Enciklika sustiprino tikinčiųjų viltį ir pasitikėjimą Bažnyčios vadovybe. Ji taip pat parodė, kad Bažnyčia aktyviai dalyvauja pasaulio įvykiuose ir siekia taikos bei teisingumo.
LAETAMUR ADMODUM
POPIEŽIAUS PIJAUS XII ENCIKLIKA
ATNAUJINANTI RAGINIMĄ MELSTIS UŽ TAIKĄ LENKIJOJE, VENGRIJOJE IR ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE
GARBIEMS BROLIAMS, PATRIARCHAMS, PRIMAMS,
ARKIVYSKUPAMS, VYSKUPAMS IR KITIEMS VIETINIAMS ORDINARAMS,
RAMYBĖJE IR BENDRYSTĖJE SU APAŠTALIŠKUOJU SOSTU
Garbingi Broliai,
Sveikinimai ir Apaštališkasis Palaiminimas.
Su dideliu džiaugsmu sužinojome, kad pašventinti katalikų pasaulio Ganytojai, kiti dvasininkai ir tikintieji dosniai bei entuziastingai atsiliepė į tėvišką mūsų neseniai paskelbtos enciklikos prašymą, viešomis maldomis kreipdamiesi į Dangų. Todėl iš visos širdies teikiame nesibaigiančią padėką Dievui, kad Jis išklausė tiek daug maldų, ypač nekaltų berniukų ir mergaičių, ir pagaliau atrodo, kad Lenkijos bei Vengrijos tautoms išaušta nauja teisingumu pagrįstos taikos aušra.
- Ne mažesniu džiaugsmu sužinojome, kad mūsų mylimi sūnūs, Šventosios Romos Bažnyčios kardinolai Stefanas Wyszyńskis, Gniezno ir Varšuvos arkivyskupas, ir Jozefas Mindszenty, Esztergomo arkivyskupas, abu išvaryti iš savo sostų, pripažinti nekaltais, neteisingai apkaltintais nusikaltimais, ir jau grąžinti į savo garbės bei atsakomybės pozicijas, džiūgaujančių minių triumfiškai sutikti.
- Esame tikri, kad šis įvykis taps laimingu ženklu šių dviejų šalių atkūrimui ir taikai, pagrįstai tvirtesniais principais ir kilnesniais įstatymais, o visų pirma tinkamai gerbiant Dievo ir Jo Bažnyčios teises.
- Todėl vėl ir vėl raginame visus tų šalių katalikus susitelkti aplink savo teisėtus ganytojus su sutelkta jėga ir glaudžiomis gretomis, taip uoliai prisidedant prie šio švento reikalo stiprinimo ir pažangos. Nes tai reikalas, kurio negalima apleisti ar ignoruoti, jei norime, kad tikra taika taptų įmanoma.
- Tačiau net kai mūsų širdis vis dar nerimauja dėl šių priežasčių, matome kitos bauginančios krizės grėsmę. Kaip žinote, Garbingi Broliai, Artimuosiuose Rytuose, netoli tos šventos žemės, kur angelai nusileido iš dangaus ir sklandė virš Dieviškojo Kūdikio lopšio, skelbdami taiką geros valios žmonėms, grėsmingai kurstomos naujo karo liepsnos.
- Ką gi dar galime daryti mes, kurie visų tautų žmones apkabiname tėvišku prielankumu, jei ne kelti maldų kupinus prašymus Gailestingumo Tėvui ir visų paguodos Dievui, ir raginti jus visus prie mūsų prisijungti? Nes „mūsų kovos ginklai nėra kūniški, bet galingi prieš Dievą“.
- Visiškai pasikliaujame Tuo, kuris gali apšviesti žmonių protus savo dangiška šviesa ir palenkti jų sukurstytas valias prie nuosaikesnių patarimų, kuriais būtų galima nustatyti teisingą tautų tvarką, jų bendrai naudai ir užtikrinant, kad visų suinteresuotų šalių teisėtos teisės būtų apsaugotos.
- Tegul visi žmonės, ypač tie, kurie laiko tautų likimus savo rankose, prisimena, kad karas neatneša ilgalaikės naudos, bet daugybę nelaimių ir katastrofų. Žmonių nesutarimai neišsprendžiami ginklais, kraujo praliejimu ar naikinimu, bet tik protu, įstatymais, apdairumu ir teisingumu.
- Kai išmintingi žmonės, vedami ilgalaikės taikos troškimo, susitinka aptarti tokių nesutarimų, jie neabejotinai turėtų jausti pareigą rinktis teisingumo kelius, o ne neapgalvotą smurto kelią, jei apmąsto rimtus pavojus, kylančius iš karo, kuris gali prasidėti nuo mažos kibirkšties, bet išaugti į milžinišką gaisrą.
- Šių pavojingų krizių metu ypač norime įtikinti vyriausybių vadovus. Negalime abejoti, kad jie supranta, jog mus skatina tik bendras gėris ir visų gerovė, kurios niekada negalima pasiekti brolių skerdynėmis.
- Kadangi, kaip sakėme, savo viltį visų pirma dedame į Dievo apvaizdą ir gailestingumą, dar kartą raginame jus, Garbingi Broliai, nenustoti skatinti ir remti šio uolaus maldų kryžiaus žygio. Per jį – su Mergelės Marijos, Jo Motinos, užtarimu – tegul Visagalis Dievas savo gerumu suteikia karo grėsmės pabaigą, laimingą tautų pretenzijų sprendimą ir visur užtikrina, visų bendrai naudai, tas teises, kurias Bažnyčiai suteikė jos Dieviškasis Steigėjas. Taip tegul „visa žmonių šeima, kurią nuodėmės žaizda sudraskė, būna pavaldi Jo saldžiausiai valdžiai“.
- Iki tol, meiliai mūsų Viešpatyje, teikiame jums visiems, Garbingi Broliai, ir jūsų globai patikėtoms kaimenėms, kurios neabejotinai, kaip ir jūs, atsilieps į mūsų atnaujintus raginimus, savo Apaštališkąjį Palaiminimą, kaip dangaus malonių pažadą ir mūsų tėviškų gerų linkėjimų įrodymą.
Duota Romoje, iš Šventojo Petro bazilikos, lapkričio pirmąją, Visų Šventųjų šventės dieną, 1956 metais, mūsų Pontifikato aštuonioliktaisiais metais.
PIJUS XII