Edomiečiai ir jų vaidmuo Jeruzalės nelaimėse yra svarbi tema Senajame Testamente, ypač Jeremijo knygoje ir Ezechielio knygoje. Edomiečių išpuoliai prieš Jeruzalę, ypač per Babilonijos sunaikinimą, buvo laikomi ne tik teritoriniu agresyvumu, bet ir moraliniu nusikaltimu.
Istorija apie Edomiečius ir Jeruzalės apiplėšimą:
- Jeremijo knyga:
Jeremijas pranašavo apie Edomiečių veiksmus ir jų vaidmenį Jeruzalės sunaikinimo metu. Jie pasinaudojo Jeruzalės katastrofa, kad galėtų įsiskverbti į miestą ir išplėšti jo turtus. Jeremijo 49:7:
„Dėl Edomo, Viešpats Sabaotas, sako: Ar nebuvo daugiau išminties Temane? Ar patarėjai nebaigė?“ Jeremijo 49:10:
„Bet aš nusirengsiu Edomą, kaip vilką, ir išspausiu savo žmones. Kas paslėpėsi, bus sugaunamas, ir jo rūmai bus pavergti.“ - Ezechielio knyga:
Ezechielio knygoje taip pat aprašomi Edomiečių veiksmai, kurie buvo pasmerkti dėl jų neigiamo vaidmens. Jie džiaugėsi Jeruzalės sunaikinimu ir prisidėjo prie miesto nuniokojimo. Ezechielio 25:12:
„Taigi Viešpats Dievas sako: ‘Kadangi Edomė pasielgė su Izraeliu kerštu, ir jis dažnai keršijo dėl jo, todėl aš paskirsiu Edomą karui.’“ Ezechielio 35:5:
„Dėl to, kad tu buvai priešiškas Izraeliui, todėl aš ištepsiu tavo kraują ir sušluosiu tave kaip pelenus iš kalnų, ir tu nebus daugiau prisimenamas.“
Edomiečiai buvo laikomi vienu iš Izraelio priešų, ir jų veiksmai Jeruzalės sunaikinimo metu buvo smerkiami. Jie pasinaudojo Jeruzalės nelaime, kad galėtų apiplėšti miestą ir išplėšti jo turtus. Dievo pranašai, kaip Jeremijas ir Ezechielis, pranašavo apie Edomiečių bausmę ir jų veiksmų pasekmes, atskleidžiant, kad Dievas nusprendė nubausti Edomą už jo priešingus veiksmus ir priešiškumą Izraeliui.
Edomiečių išpuoliai prieš Jeruzalę nėra vien tik istorinis įvykis, bet ir giliai simbolinis veiksmas, atspindintis Biblijos kontekste aprašytą brolišką konfliktą ir Dievo teisingumo principus. Jų džiaugsmas dėl Jeruzalės griūties, aprašytas pranašo Oto knygoje (Obadijas 1:12), yra laikomas ne tik žiaurumu, bet ir Dievo teismo atspindžiu prieš tuos, kurie džiūgauja dėl savo brolių nelaimės. Šis įvykis pabrėžia svarbų Biblijos moralinį principą – draugystės ir brolybės svarbą, bei pasmerkimo nuosprendį tiems, kurie švenčia kitų kančias.Jeremijo pranašystės apie Edomą yra kupinos Dievo rūstybės, atspindinčios ne tik fizinį sunaikinimą, bet ir dvasinį nuopuolį. "Aš padarysiu Edomą dykuma, amžinai negyvenama vieta" (Jeremijo 49:18) – ši citata iliustruoja Dievo bausmę tiems, kurie pamynė brolišką meilę ir džiaugėsi nelaimėmis. Edomiečių elgesys tapo pavyzdžiu, iliustruojančiu, kaip netgi artimiausi giminės gali tapti priešininkais, o jų veiksmai – Dievo teismo objektu. Ši istorija tarnauja kaip pamoka apie pasitikėjimo Dievu svarbą ir pavojų, kylančių iš neapykantos ir keršto. Edomiečių išpuoliai, taigi, įgauna ne tik politinę, bet ir moralinę, netgi teologicinę dimensiją. Tai pamoka apie Dievo teisingumą ir pasekmes, kurių sulaukia tie, kas džiaugiasi kitų nelaimėmis. Jų istorija liudija apie Dievo rūpestį savo tauta ir bausmę tiems, kurie prieštarauja jo valiai.