Dionisijus Mažasis (Dionysius Exiguus, apie 470–544 m.) – VI a. vienuolis, mokslininkas ir teologas, sukūręs anno Domini (AD) laiko skaičiavimo sistemą ir standartizavęs Velykų datos apskaičiavimą, pakeitęs Vakarų kalendoriaus istoriją.
Vardas Dionysius kilęs iš graikų kalbos, reiškiančios „Dievo pašvęstas“ arba „Dioniso sekėjas“, o pravardė Exiguus (lot. „mažasis“) rodo jo kuklumą, galbūt nurodydama jo žemesnį statusą ar ūgį. Lietuvių kalboje jis vadinamas Dionisijus Mažasis, anglų – Dionysius Exiguus, vokiečių – Dionysius der Kleine, prancūzų – Denys le Petit. Terminas Exiguus buvo jo paties pasirinktas, pabrėžiant nuolankumą, būdingą ankstyviesiems krikščionių mokslininkams. Dionisijus gyveno Romoje, buvo kilęs iš Skotijos (dab. Rumunijos ar Bulgarijos teritorija) ir dirbo popiežiaus kanceliarijoje.
Dionisijus, kaip vienuolis ir mokslininkas, didžiąją gyvenimo dalį praleido Romoje, studijuodamas Šventąjį Raštą, matematiką ir astronomiją. Jo pagrindinė užduotis buvo suderinti krikščionių kalendorių, ypač Velykų šventės datą, kuri kėlė ginčų tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių. Jis kūrė lenteles (Computus), apskaičiuodamas Velykų datas pagal mėnulio ciklus, ir vertė Bažnyčios dokumentus iš graikų į lotynų kalbą. Svarbios progos jo gyvenime buvo susijusios su Bažnyčios reformomis, pvz., 525 m., kai jis pristatė anno Domini sistemą, atsisakydamas Romos imperatorių metų skaičiavimo. Jo darbai buvo skirti šlovinti Dievą per tvarką ir tikslumą.
Legenda pasakoja, kad Dionisijus, apskaičiuodamas Jėzaus gimimo metus, netyčia suklydo 4–6 metais, nes neįvertino karaliaus Erodo mirties datos (4 m. pr. Kr.), todėl Jėzus greičiausiai gimė anksčiau, nei nurodo AD sistema. Kita istorija teigia, kad jo anno Domini lentelės sukėlė pasipriešinimą tarp konservatyvių vienuolių, kurie laikėsi senojo Romos kalendoriaus, tačiau popiežiaus palaikymas padėjo sistemai įsitvirtinti. Dionisijaus kuklumas taip pat tapo legenda: jis atsisakė garbės už savo darbus, sakydamas, kad „tik Dievas yra didis“.
Žymiausi darbai
- „Velykų lentelės“ (Argumenta Paschalia, 525 m.): Matematikos ir astronomijos darbas, standartizavęs Velykų datos apskaičiavimą pagal 19 metų mėnulio ciklą.
- „Anno Domini“ sistema: Pirmą kartą panaudota 525 m., skaičiuojant metus nuo tariamo Jėzaus gimimo, tapusi pasauliniu standartu.
- „Liber de Paschate“: Vadovas, aiškinantis Velykų skaičiavimą, naudotas vienuolynuose iki Grigaliaus kalendoriaus (1582 m.).
- Bažnyčios kanonų vertimai: Dionisijus vertė Rytų Bažnyčios dokumentus, stiprindamas Romos ir Konstantinopolio ryšius.
Paminėjimai
- Dionisijus Mažasis: „Tegu mūsų metai tarnauja Kristaus šlovei, o ne imperatorių tuštybei.“ (Tradicinė legenda.)
- Dionisijus Mažasis: „Tvarka kalendoriuje yra Dievo tvarkos atspindys žemėje.“ (Siejama su jo raštais.)
- Šv. Beda Garbingasis: „Dionisijaus lentelės atvėrė kelią Kristaus metų skaičiavimui.“ (De Temporum Ratione.)
- Popiežius Jonas I: „Dionisijus, nors ir mažasis, darbais pranoko didžiuosius.“ (VI a. laiškas, tradicija.)
Dionisijus Mažasis netyčia „praleido“ nulinį metus savo anno Domini sistemoje, todėl 1 m. pr. Kr. pereina tiesiai į 1 m. AD, sukeldamas painiavą šiuolaikiniams matematikams.
Dionisijus Mažasis, kuklus vienuolis iš Romos, savo Velykų lentelėmis ir anno Domini sistema padėjo pagrindą krikščioniškajam kalendoriui, kuris formuoja mūsų laiko suvokimą iki šiol. Nepaisydamas klaidų Jėzaus gimimo skaičiavimuose, jo darbai sujungė tikėjimą, mokslą ir Bažnyčios vienybę. Kaip jis pats sakė, „Dievas veikia per tvarką,“ o Dionisijaus palikimas – nuo Velykų šventimo iki mūsų metų skaičiavimo – primena, kad net mažiausi darbai gali pakeisti istoriją Kristaus vardu.