Malda yra ne tik žmogaus kreipimasis į Dievą, bet ir Jo atsakas. Tačiau dažnai žmonės tikisi vieno varianto – kad Dievas iš karto suteiks tai, ko prašoma. Kai taip neįvyksta, gali kilti nusivylimas, abejonės ar net mintis, kad malda liko neišklausyta. Tačiau Biblija moko, kad Dievas visada atsako į maldas, tik Jo atsakymas ne visuomet būna toks, kokio tikimės. Kartais Jis sako „taip“, kartais – „ne“, o kartais – „palauk“. Kiekvienas iš šių atsakymų turi savo prasmę.
Kai Dievas atsako „taip“
Kartais mūsų maldos ir Dievo valia sutampa, ir mes gauname tai, ko prašome. Toks atsakymas gali būti greitas arba ateiti po tam tikro laiko. Biblijoje yra daug pavyzdžių, kai Dievas iškart atsiliepia į tikinčiųjų maldas.
Pavyzdžiui, kai karalius Ezekijas sunkiai susirgo ir meldėsi Dievui, prašydamas prailginti savo gyvenimą, Viešpats jam iš karto atsakė:
„Aš išgirdau tavo maldą, mačiau tavo ašaras ir pridedu prie tavo gyvenimo penkiolika metų.“ (Izaijo 38:5)
Tai pavyzdys, kai Dievas pasakė „taip“ ir įvykdė žmogaus prašymą. Tačiau net ir tokiais atvejais svarbu suvokti, kad Dievas atsako ne dėl to, kad Jį įtikintume, bet todėl, kad Jis mato, kas mums yra tikrai reikalinga.
Kai Dievas atsako „ne“
Kartais mūsų prašymai neatitinka Dievo plano, ir Jis mums atsako „ne“. Tai gali būti sunku priimti, nes žmogus dažnai mano, kad žino, kas jam yra geriausia. Tačiau Dievas mato visą gyvenimo paveikslą ir žino, kad kai kurie dalykai gali mums pakenkti, net jei dabar jie atrodo būtini.
Garsus Biblijos pavyzdys yra apaštalas Paulius, kuris turėjo „dyglį kūne“ – nežinomą negalią ar problemą, kuri jį vargino. Jis tris kartus meldė Viešpatį ją pašalinti, tačiau atsakymas buvo:
„Tau pakanka mano malonės, nes mano galia tampa tobula silpnume.“ (2 Korintiečiams 12:9)
Tai reiškia, kad kartais Dievas nepašalina problemos, nes Jis veikia per ją, kad žmogus augtų dvasiškai ir pasitikėtų ne savo jėgomis, bet Dievo malone.
Dar vienas pavyzdys – Jėzus Getsemanės sode prieš savo kančią meldėsi:
„Mano Tėve, jei įmanoma, teaplenkia mane ši taurė.“ (Mato 26:39)
Tačiau Dievo atsakymas buvo „ne“, nes Kristaus kančia buvo būtina žmonijos išgelbėjimui. Šis pavyzdys rodo, kad Dievo „ne“ gali reikšti didesnį Jo planą, kuris iš pradžių gali atrodyti nesuprantamas.
Kai Dievas sako „palauk“
Vienas sunkiausių atsakymų žmogui yra ne „taip“ ir ne „ne“, bet „palauk“. Tai reiškia, kad Dievas daro savo darbą, bet Jo laikas yra kitoks nei mūsų. Kartais Jis nori paruošti mūsų širdis, kartais Jis laiko atsakymą tam tikram momentui, kai būsime tam pasirengę.
Abraomas gavo pažadą, kad turės sūnų, tačiau jam teko laukti 25 metus, kol Izaokas gimė. Dievas išpildė pažadą, bet ne iš karto.
Biblijoje parašyta:
„Viskas turi savo laiką ir kiekvienas įvykis po dangumi turi savo valandą.“ (Mokytojo 3:1)
Tai reiškia, kad kantrybė yra neatsiejama tikėjimo dalis. Dievas dirba ne tik per mūsų maldas, bet ir per laiką, kuris ugdo mūsų pasitikėjimą Juo.
Kaip priimti skirtingus Dievo atsakymus?
- Kai atsakymas yra „taip“ – su dėkingumu priimk ir neužmiršk Dievo gerumo.
- Kai atsakymas yra „ne“ – pasitikėk, kad Dievas žino, kas yra geriausia.
- Kai atsakymas yra „palauk“ – būk kantrus ir neabejok, kad Dievas dirba net tada, kai Jo veikimo nematai.
Dievas visada atsako į maldas, bet Jo atsakymai yra paremti Jo išmintimi, o ne mūsų lūkesčiais. Tai, kas šiandien atrodo nesuprantama ar skaudu, gali tapti palaiminimu ateityje. Tikėjimas – tai ne tik gauti tai, ko norime, bet pasitikėti, kad Dievas duos tai, ko mums iš tikrųjų reikia.
Biblijoje yra nuostabus pažadas:
„Aš žinau savo sumanymus, kuriuos sumaniau apie jus, – sako Viešpats, – sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimei, kad suteikčiau jums ateitį ir viltį.“ (Jeremijo 29:11)
Net jei atsakymas šiandien nėra toks, kokio tikėjomės, galime būti tikri – Dievas visada veikia mūsų labui.