Didžioji Briuselio mečetė (Grande Mosquée de Bruxelles) yra Belgijos sostinėje Briuselyje, Europos kvartale, netoli Karaliaus parko ir Europos Sąjungos institucijų. Ji pastatyta 1880 metais, tačiau jos dabartinis pavidalas ir funkcija kaip mečetės atsirado tik XX amžiaus antroje pusėje. Iš pradžių pastatas buvo suprojektuotas kaip rytietiško stiliaus paviljonas Tarptautinei parodai, ir jį suprojektavo belgų architektas Ernestas Van Humbeekas.
XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Belgijos vyriausybė, norėdama pagerinti santykius su arabų pasauliu, leido Saudo Arabijos karaliui Faisalui atnaujinti pastatą ir paversti jį mečete. Rekonstrukcijos darbai buvo baigti 1978 metais, ir nuo to laiko pastatas tapo pagrindine musulmonų maldos vieta Belgijoje. Ši mečetė yra taip pat Islamo ir kultūros centro namai, kuriame vyksta įvairūs švietimo ir kultūriniai renginiai.
Mečetės architektūra sujungia tradicinį islamo stilių su moderniais elementais. Po rekonstrukcijos pastatas įgavo autentišką islamišką išvaizdą, įskaitant didelį kupolą ir minaretą, kuris tapo svarbiu mečetės simboliu. Nors pastatas iš išorės yra gana paprastas, interjere galima pastebėti detalius islamiško meno elementus, tokius kaip kaligrafija ir geometrinės formos.
Didžioji Briuselio mečetė buvo daugelio svarbių istorinių įvykių liudininkė. Po 2016 metų teroristinių išpuolių Briuselyje, mečetė ir Islamo kultūros centras atsidūrė viešų diskusijų centre dėl jų ryšių su Saudo Arabija ir įtarimų, kad centras skleidžia radikalią islamo interpretaciją. Šie įvykiai paskatino Belgijos valdžią 2018 metais nutraukti Saudo Arabijos finansinę paramą ir perduoti mečetės valdymą Belgijos musulmonų organizacijoms.
Didžioji Briuselio mečetė pasižymi savo svarbia pozicija tiek religinėje, tiek politinėje Belgijos gyvenimo sferoje. Ji yra vienas iš didžiausių musulmonų centrų Europoje ir tapo ne tik maldos vieta, bet ir svarbiu dialogo tarp religijų bei kultūrų skatinimo centru.
Didžioji Briuselio mečetė, nors ir pastatyta kaip paviljonas, XX a. septintajame dešimtmetyje įgijo naują, giliai religinę reikšmę. Jos transformacija į mečetę atspindi besikeičiančią Europos religinę panoramą ir augančią musulmonų bendruomenę. Mečetės architektūra, nors ir įkvėpta rytietiško stiliaus, nėra tiesioginė Korano ar islamo tradicijų interpretacija, bet veikiau atspindi kultūrinį sintezės procesą. Ši mečetė tapo svarbiu musulmonų bendruomenės centru, kur vyksta ne tik maldos, bet ir religinio švietimo programos, bendruomeninės veiklos ir religinės šventės.Koranas pabrėžia maldos svarbą kaip tiesioginį ryšį su Dievu (Allah), o Didžioji Briuselio mečetė suteikia šią galimybę tūkstančiams musulmonų Belgijoje. Mečetė, kaip ir bet kuri šventykla, yra vieta, kur žmonės ieško dvasinio apmąstymo ir bendrystės su Dievu, kur skamba maldos, skaitomos Šventojo Rašto eilutės ir dalijamasi tikėjimu. Jos egzistavimas Briuselyje, Europos širdyje, simbolizuoja islamo religijos buvimą ir jos vaidmenį šiuolaikinėje Europos visuomenėje.Įdomu tai, kad mečetės rekonstrukcija, finansuota Saudo Arabijos, atspindi ir politinius, ir religinius santykius tarp šių dviejų pasaulio dalių. Tai iliustruoja, kaip religija gali būti susijusi su tarptautine politika ir diplomatija. Mečetės istorija yra ne tik architektūros, bet ir religijos, politikos bei kultūros sąveikos pavyzdys.