Didysis Kryžių kelias (Via Dolorosa, lot. „Skausmingasis kelias“) yra šventas piligrimystės maršrutas Jeruzalės senamiestyje, vedantis per Kristaus kančios kelią nuo teismo iki nukryžiavimo vietos – Golgotos. Šis kelias, suskirstytas į 14 stočių, rodo Evangelijose aprašytus Jėzaus kančios įvykius, pradedant Jo pasmerkimu mirčiai ir baigiant palaidojimu. Kiekviena stotis žymi konkretų momentą, o piligrimai, sekdami šiuo keliu, apmąsto Kristaus auką, melsdamiesi ir medituodami.
Didysis Kryžių kelias yra viena svarbiausių krikščionių piligrimystės vietų, kasmet pritraukianti tūkstančius tikinčiųjų, ypač per Gavėnią ir Didžiąją savaitę. Kaip teigia popiežius Pranciškus: „Kryžių kelias nėra tik praeities atminimas, bet kvietimas kiekvienam iš mūsų nešti savo kryžių, sekant Kristumi.“
Didysis Kryžių kelias susideda iš 14 stočių, iš kurių devynios yra Jeruzalės gatvėse, o paskutinės penkios – Kristaus Kapo bazilikoje, kur, pagal tradiciją, yra Golgota ir Jėzaus kapas. Stotys yra:
- Jėzus nuteisiamas mirti – Piloto teismas (Jn 19, 13–16).
- Jėzus paima kryžių – Jėzus priima savo kryžių (Jn 19, 17).
- Jėzus pirmą kartą parpuola – Kristaus silpnumas nešant kryžių (ne tiesiogiai Evangelijose, bet tradicija).
- Jėzus sutinka savo Motiną – Marijos skausmas matant sūnų (tradicija).
- Simonui Kirėniečiui padedama nešti kryžių – Simonas padeda Jėzui (Mk 15, 21).
- Veronika nušluosto Jėzui veidą – Tradicinis gailestingumo aktas (ne Evangelijose).
- Jėzus antrą kartą parpuola – Jėzaus fizinis išsekimas (tradicija).
- Jėzus guodžia Jeruzalės moteris – Jėzus kalba verkiančioms moterims (Lk 23, 27–31).
- Jėzus trečią kartą parpuola – Galutinis išbandymas (tradicija).
- Jėzus nurengiamas – Jėzaus pažeminimas (Jn 19, 23–24).
- Jėzus prikalamas prie kryžiaus – Nukryžiavimas (Lk 23, 33).
- Jėzus miršta ant kryžiaus – Kristaus mirtis (Jn 19, 30).
- Jėzus nuimamas nuo kryžiaus – Jėzaus kūnas atiduodamas Marijai (Jn 19, 38).
- Jėzus paguldomas į kapą – Jėzaus palaidojimas (Mt 27, 59–60).
Kiekviena stotis pažymėta plokšte ar koplyčia Jeruzalės gatvėse, o Kristaus Kapo bazilikoje – altoriais ar mozaikomis. Kai kurios stotys (pvz., Veronikos ar parpuolimų) remiasi tradicija, o ne tiesioginiais Evangelijų tekstais, tačiau jos giliai įsišaknijusios krikščionių dvasingume.
Didysis Kryžių kelias turi kelias pagrindines paskirtis:
- Piligrimystė ir malda: Piligrimai eina Kryžių kelią, melsdamiesi ir apmąstydami Kristaus kančią. Tai ypač populiaru per Didįjį penktadienį, kai tūkstančiai tikinčiųjų seka maršrutu, nešdami kryžius ar giedodami.
- Dvasinis atsinaujinimas: Kryžių kelias kviečia tikinčiuosius susitapatinti su Kristaus kančia, apmąstant savo nuodėmes ir viltį išganymui. Kaip teigia šventasis Jonas Paulius II: „Kryžių kelias yra kelias, kuriame kiekvienas atranda savo vietą šalia Kristaus.“
- Liturginė praktika: Katalikų ir kai kuriose ortodoksų bažnyčiose Kryžių kelio stotys yra reguliari Gavėnios praktika, dažnai atliekama penktadieniais. Jeruzalėje pranciškonai kas savaitę veda oficialią procesiją.
- Kultūrinė ir istorinė reikšmė: Kryžių kelias yra ne tik religinis, bet ir istorinis Jeruzalės paveldas, atspindintis miesto kaip krikščionybės centro svarbą.
Didysis Kryžių kelias yra universalus krikščionių simbolis, naudojamas įvairių denominacijų:
- Katalikų bažnyčia: Katalikai sudaro didžiąją dalį piligrimų, einančių Kryžių kelią. Pranciškonų ordinas, turintis Šventosios Žemės globos teisę, nuo XIII a. organizuoja oficialias procesijas Jeruzalėje.
- Ortodoksų bažnyčia: Ortodoksų krikščionys, ypač graikų, rusų ir armėnų, taip pat eina Kryžių kelią, dažnai sutelkdami dėmesį į stotis Kristaus Kapo bazilikoje, kurią dalijasi kelios denominacijos.
- Protestantų bendruomenės: Nors kai kurios protestantų bažnyčios (pvz., reformatų) mažiau pabrėžia Kryžių kelią, anglikonai ir liuteronai dažnai dalyvauja piligrimystėse, ypač ekumeniniuose kontekstuose.
- Ekumeninės grupės: Ekumeniniai renginiai, tokie kaip Pasaulinės jaunimo dienos, dažnai įtraukia Kryžių kelią, jungdami skirtingas tradicijas. Pavyzdžiui, 2016 m. Krokuvoje Kryžių kelias buvo švenčiamas su jaunimu iš viso pasaulio.
Didžiojo Kryžių kelio tradicija formavosi per amžius:
- Ankstyvoji krikščionybė: IV a., po šventosios Elenos Tikrojo Kryžiaus radimo, Jeruzalė tapo piligrimystės centru. Tikintieji pradėjo vaikščioti Kristaus kančios keliu, nors stotys nebuvo formaliai nustatytos.
- Viduramžiai: XII–XIII a. pranciškonai, gavę Šventosios Žemės globą, suformavo Kryžių kelio struktūrą. Iš pradžių stočių skaičius svyravo (nuo 7 iki 37), bet XIV a. nusistovėjo 14 stočių, kaip jas žinome dabar.
- Plitimas Europoje: Kadangi ne visi galėjo keliauti į Jeruzalę, Kryžių kelio stotys pradėtos statyti Europos bažnyčiose ir vienuolynuose. Pavyzdžiui, XV a. Portugalijoje ir Ispanijoje atsirado „Kalvarijos“, imituojančios Jeruzalės kelią.
- Šiuolaikinė praktika: Po Vatikano II susirinkimo (1962–1965 m.) Kryžių kelias tapo dar populiaresnis, o 1991 m. popiežius Jonas Paulius II pristatė alternatyvią „Rašto Kryžių kelią“, pagrįstą tik Evangelijų tekstais.
Istorijos
- Didysis penktadienis Jeruzalėje: Kiekvieną Didįjį penktadienį tūkstančiai piligrimų eina Kryžių kelią, vadovaujami pranciškonų. 2023 m. procesija buvo ypač gausi, pritraukusi apie 10 000 dalyvių, nepaisant įtemptos politinės situacijos. Vietos krikščionis, vardu Elias, pasakojo: „Eidamas Via Dolorosa jaučiau, kad einu su Jėzumi Jo kančios kelyje.“
- Kryžių kelias pandemijos metu: 2020 m., dėl COVID-19 pandemijos, Jeruzalės Kryžių kelias buvo uždarytas piligrimams, tačiau pranciškonai transliavo virtualią procesiją. Vienas italų piligrimas, stebėjęs transliaciją, sakė: „Nors buvau namuose, jaučiau, kad meldžiuosi ant Golgotos.“
- Popiežiaus apsilankymas: 2014 m. popiežius Pranciškus vaikščiojo Kryžių kelią per savo piligrimystę į Šventąją Žemę. Jis sustojo prie 8-osios stoties ir meldėsi už taiką Artimuosiuose Rytuose, sakydamas: „Kryžių kelias moko mus nešti vienas kito naštas.“
Apie Didįjį Kryžių kelią
- „Via Dolorosa yra ne tik Jeruzalės gatvės, bet ir kiekvieno krikščionio širdies kelias.“ – Popiežius Jonas Paulius II
- „Kryžių kelias yra kvietimas stoti akistaton su Kristaus meile, kuri peržengia kančią.“ – Ortodoksų patriarchas Baltramiejus
- „Eidami Kryžių kelią, mes ne tik prisimename Jėzų, bet ir tampame Jo kančios dalimi.“ – Katalikų kardinolas Gianfranco Ravasi