Dhammapada: Teisingumo kelio žodžiai

Dhammapada, Darmapada (pali kalba: Dhammapada, sanskrito: Dharmapada, pažodžiui „Dharmos posmai“ arba „Teisingumo kelio žodžiai“) yra vienas žymiausių ir labiausiai gerbiamų budizmo šventųjų tekstų, priklausantis Theravados budizmo kanonui. Šis tekstas yra Sutta Pitaka dalis, konkrečiai Khuddaka Nikaya („Mažųjų tekstų rinkinys“) Pali kanone, kuris laikomas seniausiu užrašytu Budos mokymu. Dhammapada datuojama maždaug III a. pr. Kr., tačiau jos šaknys siekia paties Gautamos Budos (VI–V a. pr. Kr.) mokymus.

Dhammapada sudaro 423 posmai, suskirstyti į 26 skyrius (vagga), kiekvienas nagrinėjantis skirtingus dvasinio gyvenimo aspektus. Tekstas pateikia glaustus, poetinius Budos mokymus apie moralę, meditaciją, išmintį ir kelią į nirvaną (išsilaisvinimą iš kančių ciklo). Nors Dhammapada yra Theravados tekstas, jos universalios idėjos daro ją aktualia visoms budizmo mokykloms ir net ne budistams.

Dhammapada nėra naratyvinė istorija ar filosofinis traktatas, o veikiau praktinių patarimų ir etinių principų rinkinys, skirtas kasdieniam gyvenimui. Jos posmai yra lengvai įsimenami, todėl tekstas buvo plačiai naudojamas kaip mokymo priemonė vienuolynuose ir pasauliečių bendruomenėse.

Dhammapada neturi vieno siužeto ar dialogo, kaip, pavyzdžiui, Bhagavadgita. Vietoj to, tai aforizmų ir sentencijų rinkinys, atspindintis Budos mokymus, užrašytus jo mokinių. Posmai dažnai priskiriami pačiam Budai, tačiau kai kurie galėjo būti pridėti vėliau, remiantis jo mokymais. Tekstas skirtas įkvėpti ir vadovauti tiek vienuoliams, tiek pasauliečiams, siekiantiems gyventi pagal Dharmą – tiesos ir teisingumo kelią.

Dhammapada suskirstyta į 26 skyrius, kurių kiekvienas turi temą, pvz., „Protas“, „Pyktis“, „Dorybė“, „Kelias“ ar „Nirvana“. Kiekvienas posmas yra savarankiškas, tačiau kartu jie sudaro vientisą mokymą apie budistinį kelią. Struktūra yra paprasta, bet gili, dažnai naudojanti metaforas, palyginimus ir gamtos vaizdinius, kad perteiktų dvasines tiesas.

Pagrindinės temos:

  1. Moralė (Sila): Būtina gyventi dorai, vengiant žalos kitiems ir puoselėjant gerus darbus.
  2. Protas (Citta): Proto disciplinavimas per meditaciją yra raktas į išmintį ir išsilaisvinimą.
  3. Karma: Mūsų veiksmai (geri ar blogi) lemia ateities pasekmes.
  4. Nirvana: Galutinis tikslas – išsivaduoti iš kančių ciklo (samsaros) pasiekus nušvitimą.
  5. Laikinumas (Anicca): Viskas pasaulyje yra nepastovu, todėl prisirišimas sukelia kančią.

Dhammapada pabrėžia asmens atsakomybę už savo dvasinį kelią. Skirtingai nei kai kurie kiti religiniai tekstai, ji nemoko atsiduoti dievybei, o ragina ugdyti savidiscipliną, išmintį ir užuojautą. Tekstas yra universalus, nes jo„Dhammapada“ siūlo praktinius patarimus, kaip įveikti pyktį, godumą, neišmanymą ir kitus proto „nuodus“, trukdančius pasiekti ramybę.

Dhammapada taip pat pabrėžia proto galią: „Viskas kyla iš proto“ (1 posmas). Tai atspindi budizmo įsitikinimą, kad proto būsena formuoja mūsų patirtį ir veiksmus. Tekstas moko, kad tik per sąmoningumą, meditaciją ir etinį gyvenimą galima pasiekti nirvaną.

Dhammapada turėjo įtaką ne tik budizmui, bet ir pasaulio kultūrai. Jos išmintis įkvėpė filosofus, rašytojus ir dvasinius ieškotojus, įskaitant Dalai Lamą, Thich Nhat Hanhą ir net Vakarų mąstytojus, tokius kaip Henry David Thoreau.

Citatos iš Dhammapados

Žemiau pateikiamos kelios žymios Dhammapados citatos (remiantis populiariais vertimais, pvz., Thanissaro Bhikkhu ar Narada Thera), atspindinčios teksto esmę. Citatos pateikiamos su skyrių ir posmų nuorodomis:

  1. Apie proto galią (1 skyrius, 1–2 posmai) „Viskas kyla iš proto. Su mūsų mintimis mes kuriame pasaulį. Kalbėk ar veik su nešvariu protu, ir kančia seks tave kaip vežimo ratas seka jaučio pėdomis. Viskas kyla iš proto. Kalbėk ar veik su tyru protu, ir laimė lydės tave kaip šešėlis, kuris niekada nepalieka.“
    Šie posmai pabrėžia, kad mūsų mintys formuoja mūsų patirtį ir likimą.
  2. Apie pyktį (17 skyrius, 222 posmas) „Palik pyktį, atsisakyk išdidumo, įveik visus pančius. Kančia neliečia to, kuris nieko nelaiko savu ir yra laisvas.“
    Ši citata moko, kaip pyktis ir prisirišimas sukelia kančią, ir ragina juos paleisti.
  3. Apie veiksmų pasekmes (10 skyrius, 127 posmas) „Nė danguje, nė vandenyno gelmėse, nė kalnų urve nėra vietos, kur žmogus galėtų pasislėpti nuo savo blogų darbų.“
    Šis posmas pabrėžia karmos neišvengiamumą.
  4. Apie kelią į nirvaną (20 skyrius, 276 posmas) „Tu pats turi stengtis; Budos tik rodo kelią. Tie, kurie eina šiuo keliu ir medituoja, išsivaduoja iš Maros pančių.“
    Ši citata pabrėžia asmeninių pastangų svarbą dvasiniame kelyje. Buda čia vaizduojamas kaip vedlys, o ne gelbėtojas. Išsivadavimas pasiekiamas tiems, kurie patys eina nurodytu keliu ir praktikuoja meditaciją.
  5. Apie išmintį (5 skyrius, 63 posmas) „Kvailys, žinantis savo kvailumą, yra išmintingas bent tuo atžvilgiu. Bet kvailys, manantis, kad yra išmintingas, iš tikrųjų yra kvailys.“
    Ši citata moko nuolankumo ir savimonės svarbos.
  6. Apie gerus darbus (13 skyrius, 183 posmas) „Nedaryk blogio, daryk gera, valyk savo protą – tai Budos mokymas.“
    Šis posmas glaustai apibendrina budizmo etikos esmę.
  7. Apie laikinumą (11 skyrius, 147 posmas) „Žiūrėk į šį kūną! Jis kaip putos, kaip miražas. Supratęs tai, žmogus įveikia Maros gėles ir tampa nematomas mirties karaliui.“
    Ši citata pabrėžia visko laikinumą ir ragina atsisakyti prisirišimo.

Palyginimai su kitais kūriniais

Dhammapada turi panašumų su kitais dvasiniais tekstais, tačiau jos stilius ir akcentai yra unikalūs:

  • Bhagavadgita: Abu tekstai nagrinėja moralę, pareigą ir proto discipliną, tačiau Dhammapada nemini dievybės ir pabrėžia asmens atsakomybę, o Bhagavadgita akcentuoja atsidavimą Krišnai.
  • Avestos Gathos: Zaratustros himnai taip pat kalba apie teisingumą ir moralę, bet yra teocentriški, skirtingai nei Dhammapada, kuri orientuota į savidiscipliną.
  • Vachanamrut: Swaminarayan mokymai, kaip ir Dhammapada, siūlo praktinius patarimus, tačiau jie remiasi atsidavimu Dievui, o ne proto valymu.
  • Arda Virafo kelionė: Zoroastrizmo tekstas nagrinėja pomirtinį gyvenimą, o Dhammapada daugiau dėmesio skiria dabartiniam gyvenimui ir karmos pasekmėms.

Knygos forma ir prieiga

Dhammapada yra prieinama įvairiais formatais:

  • Originalus tekstas: Pali kalba, dažnai publikuojamas su komentarais budistų mokslininkų, tokių kaip Buddhaghosa.
  • Vertimai: Populiarūs vertimai į anglų kalbą apima Thanissaro Bhikkhu, Narada Thera ir Jack Kornfield. Lietuvių kalba yra keli vertimai, pvz., Algirdo Kugevičiaus „Dhammapada“ (2004).
  • Internetiniai šaltiniai: Svetainės, tokios kaip www.accesstoinsight.org ar www.suttacentral.net, siūlo Dhammapadą su vertimais ir komentarais.
  • Mobiliosios programėlės: Programėlės, tokios kaip „Dhammapada Quotes“ ar „Buddhist Scriptures“, suteikia prieigą prie teksto ir garso įrašų.

Kodėl verta skaityti?

Dhammapada yra nesenstanti dėl savo paprastumo ir gilių įžvalgų. Ji siūlo:

  • Praktinius patarimus, kaip įveikti pyktį, godumą ir neišmanymą.
  • Universalų kelią į ramybę ir išmintį, tinkantį bet kokios kultūros ar tikėjimo žmonėms.
  • Poetišką ir lengvai įsimenamą formatą, kuris įkvepia kasdienį apmąstymą.
  • Įžvalgas apie proto prigimtį ir laikinumo suvokimą, padedančias gyventi sąmoningiau.

Dhammapada yra ne tik budizmo tekstas, bet ir žmonijos išminties lobynas, kviečiantis kiekvieną žmogų žengti keliu į vidinę ramybę ir nušvitimą.