Delila, viena žymiausių moterų Senajame Testamente, yra paslaptinga ir prieštaringa figūra, minima Teisėjų knygoje kaip Samsono mylimoji, kuri jį išdavė. Jos istorija, užrašyta Teisėjų 16 skyriuje, atskleidžia pagundos, išdavystės ir Dievo galios temas. Delila tapo simboliu viliojančios, bet pavojingos moters, kurios veiksmai lėmė Samsono žlugimą, tačiau kartu jos istorija parodo, kaip Dievas naudoja net žmogaus silpnybes savo tikslams. Nors apie Delilos kilmę ir galutinį likimą žinoma nedaug, jos vaidmuo Samsono gyvenime paliko neišdildomą pėdsaką Biblijos pasakojime.
Delila buvo moteris iš Soreko slėnio, esančio filistinų kontroliuojamoje teritorijoje, netoli Izraelio žemės. Teisėjų knygoje ji pristatoma kaip Samsono mylimoji, tačiau jos tautybė nėra aiškiai nurodyta. Tikėtina, kad ji buvo filistinė arba gyveno tarp filistinų, nes filistinų kunigaikščiai kreipėsi į ją, siekdami Samsono paslapties. „Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir tarė: ‘Sugundyk jį ir sužinok, kur slypi jo didelė jėga’“ (Ts 16, 5). Delilos vardas, galimai kilęs iš hebrajiško žodžio, reiškiančio „silpna“ ar „gležna“, kontrastuoja su jos gudria ir ryžtinga prigimtimi.
Samsonas, Izraelio teisėjas, buvo pašventintas Dievui kaip nazyras nuo gimimo, gavęs antgamtinę jėgą, kurią simbolizavo jo nenukirpti plaukai. Jo misija buvo vaduoti izraelitus iš filistinų priespaudos, tačiau jo silpnybė buvo polinkis į uždraustas meiles su svetimšalėmis moterimis. Delila tapo paskutine ir lemtinga jo aistra.
Kaip Delila suviliojo Samsoną?
Filistinų kunigaikščiai, suvokę Samsono neįveikiamą jėgą, pasiūlė Delilai didelį atlygį – kiekvienas iš penkių kunigaikščių pažadėjo po 1100 sidabrinių šekelių – mainais už Samsono galios paslaptį. „Sugundyk jį ir sužinok, kur slypi jo didelė jėga ir kaip mes galėtume jį įveikti, surišti ir nugalėti“ (Ts 16, 5). Delila, motyvuota turtų ar kitų priežasčių, ėmėsi šios užduoties su atkaklumu ir gudrumu.
Ji pradėjo klausinėti Samsoną apie jo jėgos šaltinį, naudodama emocinį spaudimą ir viliojimą. „Pasakyk man, kur slypi tavo didelė jėga ir kuo tave galima surišti, kad būtum nugalėtas“ (Ts 16, 6). Samsonas iš pradžių ją apgaudinėjo, sakydamas, kad jį galima surišti šviežiomis sausgyslėmis, naujomis virvėmis ar priaudus jo plaukus į audinį. Kiekvieną kartą Delila išbandydavo jo žodžius, kviesdama filistinus, bet Samsonas lengvai išsilaisvindavo, parodydamas, kad jo jėga liko nepaliesta.
Tačiau Delila nesiliovė. Ji naudojo emocinį šantažą, kaltindama Samsoną nemeile: „Kaip tu gali sakyti: ‘Aš tave myliu’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus mane apgavai!“ (Ts 16, 15). Galiausiai Samsonas, „nuo jos įkyrumo iškankintas iki mirties“ (Ts 16, 16), atskleidė tiesą: jo jėga slypi nazyro įžade, o plaukai, niekada nenukirpti, yra Dievo duotos galios simbolis. „Jei mano galva būtų nuskusta, mano jėga mane paliktų, ir aš tapčiau silpnas kaip bet kuris kitas žmogus“ (Ts 16, 17).
Plaukų nukirpimas ir Samsono žlugimas
Delila, gavusi šią paslaptį, veikė greitai. Ji užmigdė Samsoną ant savo kelių, pakvietė vyrą, kuris nuskuto septynias Samsono kasas, ir šaukė: „Samsonai, filistinai tave puola!“ (Ts 16, 19–20). Šį kartą Samsonas atsikėlė be savo jėgos, nes „Viešpats buvo nuo jo pasitraukęs“ (Ts 16, 20). Filistinai jį sučiupo, išdūrė akis, surišo grandinėmis ir įkalino Gazoje, kur jis buvo priverstas malti grūdus kaip vergas.
Delilos veiksmai buvo apgalvoti ir negailestingi, tačiau Biblija neatskleidžia jos motyvų už pinigų ribų. Ar ji jautė Samsonui priešiškumą, ar tiesiog pasidavė godumui, lieka neaišku. Jos išdavystė tapo lemtinga Samsono nuopuolio priežastimi, bet kartu parodė jo paties silpnybę – negebėjimą atsispirti pagundai.
Apie Delilos kilmę žinoma labai mažai. Ji gyveno Soreko slėnyje, filistinų teritorijoje, todėl dauguma mokslininkų mano, kad ji buvo filistinė arba bent jau artimai susijusi su šia tauta. Jos vardas nėra tipiškas hebrajiškas, o filistinų kultūra, paveikta Kanaano ir kitų Artimųjų Rytų tradicijų, galėjo formuoti jos tapatybę. Biblija nemini, ar Delila buvo Samsono žmona, sužadėtinė, ar tik mylimoji, palikdama jos statusą dviprasmišką.
Delilos likimas taip pat lieka neatskleistas. Po Samsono plaukų nukirpimo ji išnyksta iš pasakojimo. Filistinai tikėtina sumokėjo jai pažadėtą atlygį, tačiau joks tekstas nepraneša, kas jai nutiko vėliau. Jos istorija baigiasi taip pat paslaptingai, kaip ir prasidėjo, palikdama skaitytoją spėlioti apie jos tolesnį gyvenimą.
Samsono istorija, nors ir pažymėta Delilos išdavyste, nesibaigia jo pralaimėjimu. Kalėjime jo plaukai pradėjo ataugti, o su jais – Dievo duota jėga (Ts 16, 22). Filistinai, švęsdami pergalę prieš Samsoną Dagonos šventykloje Gazoje, išvedė jį kaip pajuokos objektą. Samsonas, melsdamasis Dievui, paprašė jėgos paskutiniam veiksmui: „Viešpatie Dieve, prisimink mane ir suteik man jėgos tik šį kartą!“ (Ts 16, 28). Jis įsikibo į šventyklos kolonas, jas sugriovė, ir pastatas užgriuvo tūkstančius filistinų bei jį patį. „Taip jis nužudė mirtyje daugiau, negu buvo nužudęs per savo gyvenimą“ (Ts 16, 30).
Delilos išdavystė tapo katalizatoriumi Samsono žlugimui, bet Dievas panaudojo net šią tragediją savo tikslams – filistinų galios silpninimui. Samsono mirtis buvo pergalė, įvykdžiusi jo, kaip Izraelio teisėjo, misiją.
Delila yra sudėtinga Biblijos figūra – gudri, viliojanti ir negailestinga, tačiau jos istorija yra daugiau nei vien išdavystės pasakojimas. Ji atskleidžia Samsono silpnybes, kurios vos nesunaikino jo pašaukimo, ir kartu Dievo gailestingumą, leidžiantį net puolusiam tarnui atlikti Jo, jei ne daugiau, kaip Samsonas. Delilos veiksmai lėmė Samsono nelaisvę, tačiau Dievas pavertė šią nesėkmę pergale, parodydamas, kad Jo planai pranoksta žmogaus klaidas. Delila lieka amžinu pagundos ir išdavystės simboliu, kviečiančiu apmąstyti, kaip mūsų pasirinkimai veikia Dievo tikslus.