Deivė Niktė, graikų mitologijoje žinoma kaip Naktis, yra viena iš pirmapradžių dievybių, vadinamų „protogenojais“, kurie egzistavo dar prieš olimpinius dievus, tokius kaip Dzeusas ar Poseidonas. Niktė simbolizuoja pačią naktį – jos jėgą, paslaptingumą ir viską apimančią tamsą. Ji buvo gimusi iš Chaoso, pirmapradės bedugnės ir chaotiškos jėgos, kuri egzistavo prieš visatos sutvarkymą. Niktė yra viena iš svarbiausių pirmapradžių būtybių, simbolizuojanti pagrindines kosmines galias, kurios buvo senesnės už pačius dievus.
Niktės svarba mitologijoje kyla ne tik dėl jos ryšio su tamsa ir naktimi, bet ir dėl daugelio palikuonių, kuriuos ji pagimdė. Tarp jų buvo galingos ir baisios dievybės, tokios kaip Tanatas (mirties dievas), Hipnas (miego dievas), Eridė (nesantaikos deivė), Morai (likimo deivės) ir daugelis kitų, susijusių su mirtimi, likimu ir blogiu. Šios dievybės dar labiau sustiprino Niktės, kaip galingos ir neišvengiamos būtybės, įvaizdį.
Nors Niktė nebuvo dažnai įtraukiama į tiesiogines mitologines istorijas, ji buvo gerbiama ir net baiminama tiek dievų, tiek žmonių. Homeras savo „Iliadoje“ aprašo, kaip pats Dzeusas bijojo Niktės, nes jos galybė ir jėga buvo lygi pačiam chaosui, iš kurio ji kilo. Yra istorija, kurioje Dzeusas planavo nubausti savo sūnų Hipną už tai, kad jis užmigdė Dzeusą, tačiau Hipnas pasislėpė pas savo motiną Niktę. Dzeusas atsisakė persekioti Hipną, nes nenorėjo susidurti su jos kerštu ar įniršiu. Tai rodo, kokia didžiulė ir pagarbi buvo Niktės galia, net patys Olimpo dievai vengė jos supykdyti.
Vizualiai Niktė dažnai vaizduojama kaip moteris su tamsiais sparnais, apsisiautusi juoda mantija, skleidžiančia tamsą ir naktį. Ji keliauja dangumi su vežimu, traukiamu juodų arklių, ir uždengia pasaulį savo tamsos skraiste. Kartu su ja naktį atkeliauja ir jos vaikai – miegas, sapnai ir mirtis.
Niktės vaidmuo mitologijoje taip pat siejamas su jos palikuonimis. Ji simbolizuoja pirmapradę nakties galią, o jos vaikai rodo žmogaus baimes ir nežinojimą, su kuriuo susiduriame nakties metu – miegas, sapnai, mirtis ir nesantaika. Šis simbolinis ryšys tarp nakties ir šių pamatinių jėgų yra svarbus graikų mitologijoje ir jų požiūryje į pasaulį.
Nors Niktė nėra dažna veikėja mitologijos pasakojimuose, jos buvimas yra jaučiamas beveik visur, kur yra minimos pirmapradės jėgos ar kosminiai įvykiai. Pavyzdžiui, jos vaikų ir vaikaičių įtaka matoma beveik kiekviename dideliame mite, kuriame figūruoja mirtis, sapnai, kerštas ar likimas. Tai pabrėžia jos, kaip vienos iš pirmapradžių būtybių, reikšmę viso pasaulio ir dievų tvarkai.
Niktė yra unikali dievybė graikų mitologijoje, simbolizuojanti ne tik nakties tamsą, bet ir paslaptingas bei nenuspėjamas galias, kurios egzistuoja anapus žmogaus suvokimo. Tai rodo senovės graikų baimes ir pagarbą nakties jėgoms, kurios veikia už mūsų sąmonės ribų.