Islamas

114 Korano sūrų (skyrių)

Koranas (arabiškai al-Qurʾān, reiškia „skaitymas“ arba „deklamavimas“) yra šventoji islamo knyga, laikoma tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielį (Džibrilą) VII a. Mekoje ir Medinoje. Koranas yra pagrindinis islamo tikėjimo šaltinis, kuriame pateikiami dvasiniai, moraliniai, teisiniai ir socialiniai nurodymai musulmonams. Jis parašytas arabiškai, o jo tekstas laikomas nepakeičiamu ir šventu, todėl vertimai … [Skaityti toliau…]

Fana – savęs sunaikinimas

Žodis „fana“ (arab. فناء) kyla iš arabiško šakninio žodžio „f-n-y“, kuris siejamas su išnykimo, ištirpimo ar nykimo reikšmėmis. Šis terminas dažniausiai vartojamas islamo mistikoje, ypač sufizmo tradicijoje, kur jis įgavo gilią dvasinę prasmę. Etimologiškai žodis atspindi idėją apie kažko laikino sunaikinimą arba išnykimą, dažnai siejamą su ego ar savasties ištirpimu Dievo akivaizdoje. Sufizmo kontekste „fana“ … [Skaityti toliau…]

Ana al-Haqq: Aš esu tiesa

„Ana al-Haqq“ (arab. „Aš esu Tiesa“) yra garsus posakis, priskiriamas IX–X a. sufijų mistikui Mansur al-Hallaj (858–922 m.), vienam kontroversiškiausių islamo dvasinių mokytojų. Sufizmo kontekste šis teiginys, ištartas dvasinės ekstazės būsenoje, reiškia mistinę žmogaus sielos vienybę su Dievu (Allah), kuris Korane vadinamas „al-Haqq“ – „Tiesa“ arba „Tikrovė“. Al-Hallaj tikėjo, kad per visišką savęs atsižadėjimą (fana) … [Skaityti toliau…]

Šviesos ajatas

Šviesos ajatas (Āyat an-Nūr), esantis Korano 24-oje suroje (An-Nūr, „Šviesa“), 35-ajame ajate, yra viena iš labiausiai garbinamų ir kontempliuojamų islamo šventojo teksto eilučių. Ši eilutė, dažnai cituojama maldų metu, mečetėse ir sufijų poezijoje, vaizduoja Dievo šviesą kaip dvasinį vadovą, apšviečiantį tikinčiųjų širdis. Jos poetinė kalba ir gilus simbolizmas daro ją ne tik religiniu, bet ir … [Skaityti toliau…]

99 Dievo vardai (Asma’ul Husna)

Islamo tradicijoje Dievas, vadinamas Alachu (Allah), turi daug vardų, atskleidžiančių Jo savybes, galią ir begalinį tobulumą. Alachas arabų kalboje reiškia vienintelį Dievą, tą patį, kuris garbinamas ir judaizme bei krikščionybėje, nors islamas Jį supranta savaip, pagal savo Apreiškimą. Šie Alacho vardai žinomi kaip Asma’ul Husna – 99 gražiausi vardai. Jie kyla iš Korano ir hadiso … [Skaityti toliau…]

Skyrybos ir naujos vedybos islame

Kai meilė išblėso, kivirčai tapo kasdienybe, o mintys apie skyrybas neduoda ramybės. Ar islamas leidžia nutraukti santuoką ir pradėti naują gyvenimą su kitu žmogumi? O gal tai griežtai draudžiama? Šie klausimai kyla ne vienam, ir Koranas, kaip islamo širdis, turi aiškius atsakymus. Skyrybos (talaq) ir galimybė vėl tuoktis yra ne tik leidžiamos, bet ir detaliai … [Skaityti toliau…]

Islamo šventieji

Šiame puslapyje pristatomi islamo pasaulio šventieji, mokytojai, mąstytojai ir dvasiniai lyderiai, kurių gyvenimai ir darbai paliko gilų pėdsaką milijonų tikinčiųjų širdyse. Tai ne tik religijos veikėjai – jie buvo visuomenės reformatoriai, poetai, filosofai, politiniai vadovai, asketai ir kasdienybės mokytojai. Daugelis jų tapo dvasinės stiprybės, teisingumo ir artimo meilės simboliais. Šventieji šiame sąraše – tai asmenybės … [Skaityti toliau…]

Islamo religinis kalendorius, šventės

Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]

Musulmonų religinis kalendorius, šventės

Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]

Hudud bausmės

Hudud bausmės – tai šariato teisės dalis, kur net klaida gali kainuoti galūnę ar gyvybę. Už vagystę – rankos amputacija. Už svetimavimą – rykštės arba mirtis. Šios bausmės laikomos ne žmogaus sugalvotu kerštu, o Dievo nustatytais atpildo įstatymais. Pats žodis hudud reiškia „ribos“ – peržengei jas, nėra vietos pasigailėjimui. Ypač griežtai hudud taikoma tokiose kryptyse … [Skaityti toliau…]