Bhagavato Purana

Šventoji Bagavatam (sanskrito kalba: श्रीमद्भागवतम्, Śrīmad Bhāgavatam, liet. „Dieviškoji istorija“ arba „Bhagavato Purana“) yra vienas iš 18 pagrindinių hinduizmo Puranos tekstų, laikomas svarbiausiu vaišnavizmo (Višnaus garbinimo) tradicijos šventraščiu. Priskiriama išminčiui Vyāsai, kuris taip pat laikomas Mahabharatos ir Vedų sudarytoju, Bhagavatam tikriausiai buvo užrašyta apie V–X a. po Kr., remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis. Tekstas susideda iš apie 18 000 šlokų (dvieilių), padalintų į 12 knygų (skandhas arba cantos), ir laikomas Puranos „brangakmeniu“ dėl savo poetinio grožio, filosofinės gilumos ir atsidavimo (bhakti) akcento.

Bhagavatam pagrindinis dėmesys skiriamas Viešpaties Višnaus šlovinimui, ypač jo avatarui Krišnai, kuris vaizduojamas kaip Aukščiausias Dievas (Bhagavan). Tekstas jungia kosmogoniją, mitologiją, filosofiją, etiką ir dvasinius mokymus, pabrėždamas bhakti kelią kaip aukščiausią išsilaisvinimo (moksha) priemonę. Ypatingai svarbi yra 10-oji knyga, detaliai aprašanti Krišnos gyvenimą, vaikystės žaidimus (lila), mokymus ir meilės ryšį su bhaktais, tokiais kaip Radha ar gopės.

Bhagavatam padarė didžiulę įtaką Indijos kultūrai, įkvėpdama vaišnavizmo judėjimus (pvz., Gaudiya Vaišnavizmą, įkurtą Čaitanjos Mahaprabhu), literatūrą, muziką (bhajan), šokį (Kathak), meną ir festivalius, tokius kaip Janmashtami (Krišnos gimtadienis). Jos universalios temos apie meilę, atsidavimą ir dieviškumą traukia tiek hinduistus, tiek dvasingumo ieškotojus visame pasaulyje.

Bhagavatam atsirado poklasikiniu hinduizmo laikotarpiu (apie 500–1000 m. po Kr.), kai bhakti judėjimas stiprėjo, o vaišnavizmas tapo pagrindine religine srove Pietų ir Šiaurės Indijoje. Tekstas laikomas Vyāsos atsaku į jo paties dvasinį nepasitenkinimą po Vedų ir Mahabharatos sudarymo, siekiant perteikti aukščiausią bhakti kelią. Tradicija teigia, kad Vyāsa užrašė Bhagavatam po Narados, dieviškojo išminčiaus, patarimo, o tekstą vėliau perdavė savo sūnui Šukai, kuris papasakojo jį karaliui Parikšitui, laukiančiam mirties.

Struktūriškai Bhagavatam susideda iš 12 knygų (skandhas), kurios apima įvairias temas:

  1. 1–2 knygos: Įvadas, kosmogonija, Višnaus šlovinimas ir išminčių dialogai apie dharmą.
  2. 3–4 knygos: Pasaulio sukūrimas, Višnaus avatarai (pvz., Varaha, Matsya) ir karalių genealogijos.
  3. 5–6 knygos: Mitologinės istorijos, tokios kaip demono Vritros nužudymas, ir etiniai mokymai.
  4. 7–9 knygos: Višnaus avatarų, tokių kaip Narasimha ir Rama, istorijos, taip pat karalių ir bhaktų gyvenimai.
  5. 10 knyga: Krišnos gyvenimas – vaikystės žaidimai Vrindavane, kova su demonais, mokymai ir meilės ryšiai su gopėmis. Tai ilgiausia ir populiariausia knyga.
  6. 11–12 knygos: Krišnos mokymai (Uddhava Gita), visatos sunaikinimas ir Parikšito išsilaisvinimas.

Bhagavatam nėra linijinis narratyvas, o veikiau dialogų, himnų, mitų ir filosofinių diskusijų rinkinys, parašytas poetine śloka forma. Jo stilius yra turtingas, pilnas metaforų, o Krišnos istorijos – emocingos ir prieinamos, todėl tekstas tapo liaudies pamėgtu, skirtingai nei elitiškesnės Vedos.

Bhagavatam nagrinėja temas, kurios formuoja vaišnavizmo ir hinduizmo esmę:

  1. Bhakti (Atsidavimas): Aukščiausias kelias į Dievą yra meilės ir atsidavimo praktika per maldą, giedojimą (kirtan) ir tarnystę.
  2. Krišna kaip Aukščiausias Dievas: Krišna vaizduojamas kaip visų dievų šaltinis, jungiantis dieviškumą su žmogiškumu per savo lila (žaidimus).
  3. Dharma ir etika: Tekstas moko moralinio gyvenimo pagal kastos, lyties ir gyvenimo etapo pareigas, tačiau pabrėžia, kad bhakti pranoksta ritualus.
  4. Karma ir mokša: Gyvenimo ciklas (samsara) įveikiamas per atsidavimą, vedantį į išsilaisvinimą.
  5. Kosmogonija: Aprašoma visatos struktūra, ciklai (yuga) ir Višnaus vaidmuo kuriant bei naikinant pasaulį.

Bhagavatam reikšmė slypi jos kaip bhakti judėjimo variklio vaidmenyje. Ji padėjo populiarinti Krišnos garbinimą, įkvėpdama vaišnavizmo mokyklas, tokias kaip Gaudiya Vaišnavizmas, ir šventuosius, tokius kaip Čaitanja Mahaprabhu. Tekstas paveikė Indijos kultūrą, formuodamas šventyklų meną (pvz., Vrindavano šventyklos), muziką (bhajan), šokį (Odissi) ir festivalius (Holi, Janmashtami). Tarptautiniu mastu Bhagavatam išpopuliarėjo per ISKCON (Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija), įkurtą A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada, kurio vertimas (Bhagavata Purana) tapo plačiai prieinamu.

Vakaruose Bhagavatam traukia kaip mitologijos ir dvasingumo šaltinis, panašus į graikų epus, tačiau jos poetinis stilius ir bhakti akcentas yra unikalūs. Kaip pažymėjo vienas X vartotojas: „Bhagavatam yra tarsi meilės laiškas iš Krišnos, kviečiantis mus grįžti namo.“

Citatos iš „Šventosios Bagavatam“

Dėl Bhagavatam poetinio pobūdžio citatos yra lyrinės, dažnai skirtos meditacijai. Žemiau pateikiamos kelios citatos (adaptuotos į lietuvių kalbą, remiantis Swami Prabhupada vertimu):

  1. Apie bhakti (1.2.6): „Aukščiausia žmogaus pareiga yra besąlyginis atsidavimas Dievui, kuris išvaduoja sielą iš visų kančių ir atneša amžiną ramybę.“
  2. Apie Krišną (10.14.3): „Krišna, savo fleitos melodija, pavergia visų širdis – nuo piemenų iki išminčių, nes jo meilė yra visatos šaltinis.“
  3. Apie iliuziją (1.1.1): „Šis pasaulis yra laikinas, kaip sapnas. Tik Krišnos vardas ir jo šlovė yra amžina tikrovė.“
  4. Apie gyvenimo tikslą (2.1.5): „Žmogaus gyvenimas yra skirtas suvokti Dievą. Kas praleidžia šią galimybę, iššvaisto savo egzistenciją.“
  5. Apie meilę (10.32.2): „Kai gopės šoko su Krišna Vrindavano miškuose, jų meilė buvo tokia tyra, kad net dievai pavydėjo jų atsidavimo.“

Citatos gali skirtis priklausomai nuo vertimo (pvz., Motilal Banarsidass ar ISKCON leidimai). Lietuvių kalba pilno vertimo nėra, tačiau fragmentai prieinami per ISKCON leidinius.

Palyginimai su kitais kūriniais

Bhagavatam turi panašumų su kitais šventaisiais tekstais, tačiau jos bhakti akcentas yra unikalus:

  • Šventieji vedų tekstai (Śruti): Bhagavatam yra Smṛti tekstas, o Śruti – dieviškai apreikšti, tačiau abu nagrinėja dharmą ir mokšą. Upaniṣad filosofija atsispindi Bhagavatam mokymuose.
  • Kitáb-i-Aqdas: Abu moko apie Dievo valios laikymąsi, bet Kitáb-i-Aqdas yra įstatymų rinkinys, o Bhagavatam – mitologinis ir poetinis.
  • Stebuklų kursas: Abu pabrėžia meilę ir tikrovės iliuziją, bet Bhagavatam yra naratyvinis, orientuotas į Krišnos garbinimą, o Stebuklų kursas – praktinė programa.
  • Ramajana: Abu yra vaišnavizmo tekstai, bet Ramajana pasakoja apie Ramą, o Bhagavatam – apie Krišną, su stipresniu bhakti akcentu.
  • Biblija: Abu turi kūrimo istorijas ir moralinius mokymus, bet Bhagavatam yra politeistinė ir cikliška, o Biblija – monoteistinė.

Kodėl verta skaityti?

Bhagavatam yra vertinga tiems, kurie domisi:

  • Bhakti dvasingumu: Siūlo gilų atsidavimo kelią per Krišnos garbinimą.
  • Hinduizmo mitologija: Turtingos Krišnos ir Višnaus istorijos įkvepia meditacijai ir menui.
  • Filosofija: Nagrinėja dharmą, karmą ir mokšą, siūlydama universalią išmintį.
  • Indijos kultūra: Formavo muziką, šokį ir festivalius, atspindėdama vaišnavizmo tradicijas.
  • Literatūra: Jos poetinis stilius yra Indijos literatūros šedevras.

Nors Bhagavatam gali būti sudėtinga dėl apimties ir mitologinio tankumo, jos emocingos Krišnos istorijos yra prieinamos. Kaip pažymėjo vienas X vartotojas: „Bhagavatam yra tarsi kelionė į Krišnos širdį, kur kiekviena eilutė alsuoja meile.“ Rekomenduojama pradėti nuo 10-os knygos (Krišnos vaikystės istorijų) dėl jos grožio ir universalumo.